Prancūzijos prezidento parama Saudo Arabijos kronprinco Mohammedo bin Salmano iniciatyvai supykdė ne tik Romą – purkštauja ir žmogaus teisių gynimo organizacijos, ne be pagrindo kritikuojančios Saudo Arabiją dėl žmogaus teisių pažeidimų. 2018 metais šalyje buvo brutaliai nužudytas žurnalistas Jamalis Khashoggi, sklandė kalbos, kad tą padaryti asmeniškai nurodė pats kronprincas. E. Macrono pataikavimas neliko nepastebėtas ir kitų Europos Sąjungos šalių.
Dėl teisės organizuoti „2030 World Expo“ – masinio kas penkerius metus rengiamo renginio, sudarančio sąlygas šalims prisistatyti visam pasauliui, gauti dėmesio, pritraukti investicijų ir turistų – iš pradžių varžėsi keturios šalys. Be Italijos ir Saudo Arabijos tą daryti norėjo Pietų Korėja ir Ukraina (Ukrainos paraiška dėl Rusijos šalyje pradėjo karo buvo atmesta).
Konkursas, kam atiteks teisė organizuoti parodą, jau pasiekė finišo tiesiąją – už „World Expo“ atsakingo Pasaulinio parodų biuro (Bureau International des Expositions) būstinėje Paryžiuje šalių kandidačių atstovai visų 179 biurui priklausančių šalių delegatams pristatė baigiamuosius argumentus. Laimėtojas po slapto balsavimo paaiškės lapkritį.
„Kaip kad dažnai nutinka, sužinoję rezultatą visi apsimes esantys šokiruoti“, – teigia diplomatas iš vienos Europos Sąjungos šalies, panoręs išlikti anonimu. Tokiu teiginiu jis atkreipia dėmesį į faktą, kad atrankos procese vienokiems ar kitokiems nuogąstavimams dėl globalius renginius organizuojančių šalių dažniausiai skiriamas nepakankamas dėmesys arba į rizikas tiesiog pažiūrima pro pirštus, tačiau po fakto jie kažkodėl tampa didžiulės svarbos ir atsiduria dėmesio bei diskusijų centre.
Diplomatas pridūrė, kad panašus scenarijus „nutiko su Kataru“ ir priminė korupcijos skandalą Europos Parlamente, kuriame atsidūrė ši Persijos įlankos šalis, 2022 metais rengusi Pasaulio futbolo čempionatą.
Iš atrankos pasitraukus Ukrainai, likusių trijų kandidačių lyderiai birželį Paryžiuje bandė sustiprinti savo pozicijas. Saudo Arabijos kronprincas lankėsi Eliziejaus laukuose pas E. Macroną. Ten svečiavosi ir Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol, ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Demonstruodami švelniąją galią, visi trys lyderiai ir jų delegacijos organizavo ir prabangių renginių, kuriais bandyta sužavėti Pasaulinio parodų biuro delegatus ir Prancūzijos valdžios elitą.
Saudo Arabijos surengtame priėmime dalyvavo Prancūzijos kultūros reikalų ministrė Rima Abdul Malak, o štai Romos priėmime Italijos ambasadoje nebuvo matyti nė vieno Prancūzijos ministrų kabineto atstovo. Dalyvavo tik Paryžiaus savivaldybės, Romos konflikte su Prancūzijos vyriausybe palaikančios Italijos pusę, žmonių.
Saudo Arabija surengė ištaigingą priėmimą „Grand Palais Éphémère“ – didžiulėje modernioje renginių erdvėje netoliese Eiffelio bokšto, kur svečiai vaišino įvairiais skanumynais, siurbčiojo nealkoholinius kokteilius ir grožėjosi šokiais su kardais. Buvo galima paganyti akis ir įspūdingą M. bin Salmano autokoloną.
Įspūdį paliko ir Italijos renginys: dalyvavo pati Italijos ministrė pirmininkė, svečiai po atviru dangumi klausėsi italų popžvaigždės Elisos, buvo galima pabendrauti su astronaute Samantha Cristoforetti, pasigardžiuoti itališkais delikatesais.
Italijos priėmime „Politico“ žurnalistų paklausta apie Paryžiaus nenorą paremti Romos kandidatūrą, šalies vyriausybės vadovė atsakė „neturinti teisės vertinti kitų žmonių pasirinkimų“ ir pabrėžė, kad dabar koncentruosis į kitų įtikinimą.
G. Meloni sąjungininkai buvo ne tokie aptakiai diplomatiški.
„Prancūzijos valdžia nedemonstruoja reikiamo lojalumo Europai“, – pareiškė G. Meloni politinės jėgos „Italijos broliai“ europarlamentaras Nicola Procaccini. Jis griežtai sukritikavo „Prancūzijos nenuoseklumą“, tvirtindamas, kad Paryžius jau seniai auklėja Italiją žmogaus teisių klausimais, o štai dabar stoja Saudo Arabijos pusėn, ir tą daro „išskirtinai dėl akivaizdžių ekonominių priežasčių, kurių nenorėčiau paversti atpirkimo ožiu“.
Italijos turizmo ministrė Daniela Santache taip pat pažėrė kritikos kaimyninės šalies siekių nepalaikančiam Paryžiui.
Dar metų pradžioje Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis pareiškė, kad Briuselis parems Romos kandidatūrą, vildamasis, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir visos Europos Sąjungos valstybės narės.
Dalis Pasaulinio parodų biuro delegatų, neturinčių įgaliojimų aptarinėti savo šalių pasirinkimų, taip pat skeptiškai vertina Prancūzijos paramą Rijadui.
Vienos iš Europos Sąjungos šalių delegatas žurnalistas sakė, kad Paryžiaus palaikymas Rijadui dėl verslo reikalų yra „pragmatiškas“ ir „problematiškas“ elgesys, o Saudo Arabijos pažadai gerbti darbuotojų teises tėra „pasakėlės“.
Kitas Briuselyje dirbantis diplomatas pažymi, jog Europos Sąjungos valstybėms narėms konkuruoti su nafta permirkusiomis Persijos įlankos šalimis, turinčiomis daug pinigų ir nesibodinčiomis už juos pirkti įtaką, labai sunku.
Tik verslas
Prancūzijos paramą Rijado kandidatūrai Prancūzijos prezidentas oficialiai patvirtino praeitais metais, kai tuo metu Paryžiuje lankėsi Saudo Arabijos kronprincas (pravardžiuojamas kaulų pjūklu, nes Saudo Arabijos saugumo agentai būtent tokiais įrankiais susmulkino J. Khashoggi kūną).
Per savaitę trukusį vizitą Prancūzijos ekonomikos ir prekybos ministrai – Bruno Le Maire ir Olivier Bechtas – net kelis kartus buvo susitikę su Saudo Arabijos ministrais, pareigūnais ir verslo atstovais. Nuo to praeitos vasaros kronprinco vizito Saudo Arabijoje lankėsi mažiausiai keturi Prancūzijos ministrai, visi mezgė verslo ryšius.
Eliziejaus rūmų atstovo teigimu, parama Saudo Arabijos kandidatūrai bandoma „paspausti“ Persijos įlankos šalį „įsipareigoti mums svarbiais klausimais“, tačiau nepatikslino, kokius tiksliai įsipareigojimus turi omenyje. Rijadas – vienintelis kandidatas rengti „World Expo“, kuris tiesiai šviesiai paprašė Paryžiaus palaiminimo, teigia tas pats pareigūnas.
Visai neseniai E. Macronas ir M. bin Salmanas aptarė regioninius klausimus, įskaitant santykius su Iranu bei situaciją Libane ir Ukrainoje. Mažai abejonių, kad Prancūzijos ir Saudo Arabijos santykių pagrindą sudaro ekonomika.
Prieš kelias dienas Prancūzijos bendrovė „Airbus“ pranešė, kad Saudo Arabijos oro linijos „Flynas“ pateikė užsakymą naujiems orlaiviams už 3,7 mlrd. dolerių. „Airbus“ taip pat ką tik sukirto rankomis su Saudo Arabijos gynybos bendrove SCOPA kartu gaminti sraigtasparnius. Saudo Arabija dėkingumą prancūzams parodė ir Naujo tarptautinio finansinio pakto viršūnių susitikime – E. Macrono globojamame renginyje, kuriame dalyvavo ir M. bin Salmanas – pasiūlydama finansinę paramą, rašė „Le Monde“.
Tik ekonominiai interesai nėra pakankamai gera priežastis remti Saudo Arabijos kandidatūrą ar taip svetingai priimti šalies kronprincą Paryžiuje, sako Ahmedas Benchemsi iš nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“.
„Siekis surengti „2030 World Expo“ – tik viena iš daugelio brangiai kainuojančių veiklų, kuriomis pastaraisiais metais užsiima Saudo Arabija, skirtų nukreipti pasaulio dėmesį nuo siaubingų žmogaus teisių pažeidimų“, – konstatuoja jis.
