Toliau CNN pateikė įvykių eigą vietos laiku.
Ketvirtadienį, maždaug 22 val., Kinijos socialiniuose tinkluose pasklido naujiena, kad L. Wenliangas mirė nuo naujojo koronaviruso. Internautai suskubo reikšti užuojautą ir dalytis širdgėla.
Ketvirtadienį, 22.40 val., Kinijos valstybinis bulvarinis laikraštis „Global Times“ ir Komunistų partijos oficialusis laikraštis „People’s Daily“ parašė žinutes „Twitter“, jog gydytojas mirė.
Maždaug 23.30 val. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė žinutę „Twitter“, kurioje „labai apgailestavo“ dėl L. Wenliango mirties.
Vėliau žinutė buvo ištrinta ir paliktas komentaras, kad PSO neturi informacijos apie gydytojo sveikatos būklę.
Penktadienį, 00.38 val., Uhano centrinė ligoninė išplatino pareiškimą, kad L. Wenliangas nemirė, tačiau jo būklė – kritinė, ir gydytojai bando jį atgaivinti.
Maždaug tuo pačiu laiku buvo ištrinti „Global Times“ ir „Poeple’s Daily“ pranešimai apie gydytojo mirtį.
Penktadienį, 00.57 val., „Global Times“ savo oficialioje „Twitter“ paskyroje nurodė, kad „L. Wenliangui vis dar teikiama skubi medicinos pagalba“ ir kad jo širdis nustojo plakti ketvirtadienį, maždaug 21.30 val.
Penktadienį, maždaug 2 val., Kinijos socialiniuose tinkluose tebestiprėjo audringa naudotojų reakcija. Daugelis reikalavo žodžio laisvės, bet cenzoriai greitai pašalino jų žinutes.
Penktadienį, 3.48 val., Uhano centrinė ligoninė pranešė, kad bandymai atgaivinti L. Wenliangą buvo nesėkmingi ir jis mirė 2.58 val.
Penktadienį, maždaug 4 val., „Global Times“, o paskui ir „People’s Daily“ vėl „Twitter“ parašė, jog gydytojas – nebegyvas.
„Global Times“ paminėjo, kad L. Wenliangas pirmasis bandė įspėti apie koronaviruso pavojų gruodžio mėnesį.
Ankstyvą penktadienio rytą populiariausiuose Uhano ligoninės pranešimo apie L. Wenliango mirtį komentaruose atsispindėjo pyktis dėl žiniasklaidos neoperatyvumo. Vienas naudotojas parašė: „Manote, kad visi nuėjome miegoti? Nieko panašaus.“
Kilo beprecedentė visuomenės pykčio banga, nukreipta prieš vyriausybę ir cenzūros aparatą, skelbia CNN.
Į „Twitter“ panašioje socialinių tinklų platformoje „Weibo“ grotažymė „Noriu žodžio laisvės“ sulaukė daugiau nei 1,8 mln. peržiūrų ankstyvosiomis penktadienio ryto valandomis, tačiau vėliau buvo pašalinta cenzūruotojų.
Toks didžiulis, beveik visuotinis gyventojų nepasitenkinimo atvejis paskutinį kartą buvo užfiksuotas 2011 m. po Vendžou traukinio avarijos, kai valdžios pareigūnai suskubo nuslėpti tragedijos priežastis ir net nutraukė išgyvenusiųjų paiešką, nors nemažai keleivių dar buvo gyvi.
Tas incidentas tapo savotišku katalizatoriumi, paskatinusiu nusivylimą prastais saugumo standartais Kinijoje ir valdžios abejingumu. Regis, L. Wenliango mirtis taip pat padės iškelti į dienos šviesą daugiau šalies problemų, nesusijusių su naujuoju koronavirusu.
Kinija pradėjo tyrimą
Kinijos kovos su korupcija komisija penktadienį paskelbė pradedanti tyrimą dėl naująjį koronavirusą socialinėje žiniasklaidoje aptarinėjusio gydytojo mirties, išprovokavusios visuomenės pasipiktinimą vyriausybės veiksmais dėl šio mirtinai pavojingo viruso protrūkio.
Drausminės inspekcijos komisija paskelbė, kad jos komanda nuvyks į protrūkio epicentre atsidūrusį Uhano miestą, kuriame mirė gydytojas Li Wenliangas, „vykdyti išsamaus tyrimo dėl klausimų, susijusių su dr. Li Wenliangu, apie kuriuos pranešė liaudis“.
34 metų Li Wenliangas mirė anksti penktadienį, į tviterį panašioje kiniškoje platformoje „Weibo“ pranešė Uhano centrinė ligoninė.
Šio oftalmologo mirtis išprovokavo sielvartą ir pyktį dėl didėjančios koronaviruso krizės, jau nusinešusios daugiau kaip 630 gyvybių.
Kinijoje naujuoju virusu jau užsikrėtė mažiausiai 31 tūkst. žmonių, be to, užsikrėtimo atvejų yra dvidešimt keliose kitose valstybėse, todėl buvo paskelbta pasaulinė ekstremali situacija.
Li Wenliangas buvo tarp aštuonių gydytojų, kuriuos Uhano policija nubaudė už naujo, į ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) sukėlėją panašaus viruso atsiradimo aptarinėjimą socialinėje žiniasklaidoje praėjusių metų gruodį.
Kinijos Aukščiausiasis Teismas sausio mėnesį kritikavo Uhano policiją už šių „gandų skleidėjų“ nubaudimą ir sakė, kad protrūkis galėjo nebūti toks rimtas, „jei visuomenė tuomet būtų patikėjusi šiais „gandais“.
Koronavirusas jau pasiglemžė daugiau nei 630 gyvybių, nuo gruodžio pabaigos juo užsikrėtė mažiausiai 31 000 žmonių.
Kinijoje sparčiai plintant susirgimui, vyriausybė kai kuriuose miestuose paskelbė karantiną. Taip pat nerimaujama dėl maždaug 240 užsikrėtimo atvejų, užfiksuotų dvidešimtyje kitų šalių.
Kruiziniame laive Japonijoje, kuriame paskelbtas karantinas, jau patvirtintas 61 užsikrėtimo atvejis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė nepaprastąją sveikatos padėtį. Xi Jinpingas paragino „JAV imtis protingų atsakomųjų priemonių dėl naujojo koronaviruso protrūkio“, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Baltųjų rūmų teigimu, D. Trumpas pareiškė „pasitikėjimą“ Kinijos kompetencija susidoroti su epidemija.
Kinijos valdžia buvo nepatenkinta dėl JAV ir kitų valstybių draudimų į jų teritoriją patekti iš Kinijos atvykstantiems asmenims. Pekinas Vašingtoną apkaltino „panikos skleidimu“.
Li Wenliangas mirė penktadienio rytą centrinėje Uhano ligoninėje. Žinutė apie jo mirtį Kinijos socialiniame tinkle „Weibo“ daugybę žmonių paskatino pareikšti apėmusį sielvartą.
„Jis yra didvyris, perspėjęs kitus savo gyvybės kaina“, – rašė jo kolega, Ugano ligoninėje dirbantis medikas.
Li Wenliango mirtis atskleidžia, su kokiu pavojumi medikai susiduria, pacientus gydydami dėl epidemijos perpildytose ir priemonių bei įrangos stokojančiose ligoninėse Uhane – viruso epicentre, kuriame 11 milijono miesto gyventojų šiuo metu yra įkalinti, teritorijoje paskelbus karantiną. Medikai pervargę, jiems trūksta būtinų apsauginių preimonių, ketvirtadienį paskelbė Hubėjaus provincijos gubernatoriaus pavaduotojas.
Analitikai sako, kad vietos valdžia sausio pradžioje nuslėpė informaciją apie susirgimus ir naujojo viruso pavojaus lygį, nes tuo metu buvo rengiami politiniai susitikimai, norėta išlaikyti stabilumo atmosferą. Apie pirmąją mirtį pranešta sausio 11 d.