Bulgarijoje statistika išsiskiria kaip ekstremali ir kartu atspindi rytų-vakarų atotrūkį, kuris pastaraisiais mėnesiais dar labiau išryškėjo. Bulgarija visiškai paskiepijo tik 20 proc. suaugusių asmenų, o jos kaimynė Rumunija – 32 proc. populiacijos. Palyginimui, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir Airija yra paskiepijusios virš 70 proc. gyventojų.
Didesnį atotrūkį iš dalies lemia agresyvios – kartais kontraversiškos – kampanijos Vakarų Europos valstybėse, ypač Prancūzijoje, paspartinusios vakcinacijos mastą. Bet jis kartu atspindi korupcijos sampratą ir giliai įsišaknijusį nepasitikėjimą valdžia kai kuriose Rytų Europos šalyse, taip pat susirūpinimą dėl vakcinų saugumo.
Apie 23 proc. bulgarų nenori skiepytis, palyginti su 9 proc. analogišku Europos vidurkiu, rodo „Eurobarometro“ apklausa, atlikta birželį. Pasitikėjimas vyriausybe yra vienas iš žemiausių Bendrijoje.
Jeigu žemas vakcinacijos lygis Rumunijoje ir Bulgarijoje pakurstys naują koronaviruso atvejų protrūkį, tai turės ekonominių padarinių: bus perkrautos ligoninės, sutriks verslovių veikla, susilpnės galimybės pritraukti gyvybiškai svarbius turistų srautus į Juodosios jūros kurortus.
Bulgarijoje 14-os dienų koronaviruso atvejų rodiklis sudaro apie 190 šimtui tūkstančių žmonių ir yra šiek tiek mažesnis už ES vidurkį. Bet mirčių skaičius siekia daugiau nei 30 šimtui tūkstančių žmonių, rodo Europos užkrečiamų ligų centro (EULC, arba ECDC angl.) duomenys, daugiau nei tris kartus viršydamas ES rodiklį.
Europos skilimas
Vakcinacijos masto atotrūkis tarp Europos Rytų ir Vakarų yra vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip pandemija suskaldė Europą. Yra taip pat turtinių ir amžiaus skirtumų, kurie, anot Europos Vadovų Tarybos užsienio santykių klausimais, „persekios žemyną dar daugelį metų“.
„Europai sprendžiant ilgalaikius pandemijos padarinius, šie patirties skirtumai peraugs iš tylios atskirties į ryškų skilimą“, – teigiama praėjusią savaitę paskelbtame ECDC pranešime. „Tai gali turėti rimtų padarinių kai kuriems svarbiausiems Europos projektams“, įskaitant judėjimo laisvę ir Bendrijos milijardų eurų vertės atsigavimo planą, pabrėžiama pranešime.
Nors Slovakijoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje vakcinacijos mastas yra pastebimai geresnis – apie 50 proc., – visos šios trys šalys vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Vengrija yra regioninė lyderė, kurioje vakcinacijos mastas siekia 65 procentus.
Ketvirtadienį Bulgarija paskelbė naujus ribojimus barams ir restoranams, stengdamasi pažaboti viruso plitimą. Bet nepaisant augančių hospitalizacijų bei mirčių skaičių, šalies premjeras Stefanas Janevas atmetė galimybę įvesti privalomą vakcinavimą.
„Kiekvienas turi teisę nuspręsti, kaip tvarkyti savo asmeninį gyvenimą ir savo asmeninę sveikatą“, – kalbėjo jis šią savaitę.
Laikinoji vyriausybė atidarė skiepijimo punktus prekybos centruose ir viešuose parkuose, bet jos įgaliojimai yra labai riboti. Šalies, atsidūrusios politinio netikrumo sūkuryje, laukia jau treti visuotiniai rinkimai šiais metais, po daugybės nesėkmingų partijų bandymų suformuoti kabinetą.
Vangi skiepų paklausa verčia šalį parduoti ar padovanoti tūkstančius vakcinų kitoms šalims, kol dar nepasibaigė vakcinų galiojimo laikas. Rumunija taip pat išdalija vakcinas.
„Didelis mirčių nuo koronaviruso skaičius kelia susirūpinimą, – ketvirtadienį pareiškė Bulgarijos sveikatos ministras Stoičo Katsarovas. – Tai kita vakcinacijos problemos medalio pusė. Paskutinė vieta vakcinacijos reitinge iškelia mus į pirmą poziciją pagal mirštamumą nuo koronaviruso, ir tai logiškas ryšys.“
