Į kanclerės veidą išties pučia atšiaurus vėjas – iš savų gretų. Ypač atvirai maištauja jaunieji konservatoriai, jie jau ruošiasi laikams „po Merkel“.
Tai – natūrali reakcija į didžiulius partijos nuostolius rinkimuose į Bundestagą (rugsėjo 24 d.) bei Žemutinės Saksonijos parlamentą (spalio 15 d.). Kritikos spektras siekia nuo raginimo keisti kursą, atsižvelgiant į visuomenėje vyraujančias nuotaikas, iki reikalavimo Angelai Merkel atsistatydinti iš partijos pirmininkės pareigų.
Nepasitenkinimo balsai dešiniajame kirkščionių demokratų partijos sparne – ne naujiena. Tačiau dabar jie išsiveržia į viešumą visu aštrumu, nes dalis CDU rinkėjų prarado pasitikėjimą savo partija, o dalis partijos – savo lydere.
Marketingo ekspertas Berndas M. Samlandas tai vadina CDU „firmos ženklo“ nuosmukiu.
Iki šiol krikščionys demokratai politinėje rinkoje reklamavosi kaip itin patikima, solidi partija. Tačiau netikėti partijos lyderės sprendimai, ypač pabėgėlių krizėje, tą pasitikėjimą iš pamatų sukrėtė – „patikimumo ženklo“ etiketė nukrito.
Tačiau ir po rinkimų veltui laukta partijos lyderės pripažinimo, kad buvo padaryta klaidų. Priešingai, A. Merkel teigė viską dariusi teisingai. Tai ir buvo paskutinis lašas nepatenkintųjų partiečių kantrybės taurėje.
Konservatyvūs CDU politikai reikalauja keisti partijos viršūnėlę
Pirmieji pratrūko konservatyviojo sparno politikai. Pavasarį įkurtos konservatyvias CDU iniciatyvas telkiančios „Vertybių sąjungos“ pirmininkas Alexanderis Mitschas Vokietijos radijui sakė norįs susigrąžinti senąją CDU: konservatyvią, krikščionišką, europietiškomis vertybėmis grindžiamą. O tai padaryti su dabartine partijos viršūnėle, pasak jo, neįmanoma.
Esmine CDU klaida „Vertybių sąjunga“ laiko migracijos politiką ir nenorą matyti, kokios bus ilgalaikės jos pasekmės, kokį platų problemų lauką toji politika atvėrė. „Ir jei gyventojai susirūpinę, kad dėl imigracijos Vokietija po kokių 30 metų gali tapti nebe europietiška, o islamiška ar afrikietiška šalimi, tai į šį rūpestį būtina žiūrėti rimtai“, – sakė A. Mitschas.
Beje, politikas primena, kad prieš 10 ar 15 metų pati A. Merkel pasisakė prieš multikultūrišką visuomenę ir reikalavo griežtos linijos imigracijos klausimu. Tačiau konservatyvusis sparnas netiki, kad A. Merkel grįžtų prie šios pozicijos, ir ragina ją palikti partijos pirmininkės postą. Juoba kad antrojoje partijos eilėje netrūksta jaunų, gabių politikų, galinčių įkvėpti partijai gyvybės – panašiai, kaip tai kaimyninėje Austrijoje padarė Sebastianas Kurzas.
Žemių politikai irgi maištauja: pasistūmėti į dešinę? Ne, tik grįžti į viduriuką
Tiesa, „Vertybių Sąjungos“, kaip ir kitų konservatyvios orientacijos grupuočių įtaka partijoje nėra itin didelė. Tačiau maištauja ir žemių, ypač rytinių, politikai. Daryti spaudimą savo partijos vadovei jie suskato po katastrofiškų rezultatų rinkimuose į Žemutinės Saksonijos parlamentą. Pagrindinis priekaištas: apleidusi konservatyvųjį savo elektoratą, partija prarado daug balsų.
Į nuolat kartojamą žurnalistų teiginį, esą, A. Merkel kritikuojantys krikščionių demokratų politikai reikalauja pastūmėti partiją į dešinę, jie atkerta: mes nepasikeitėm, tai ponia Merkel gerokai pastūmėjo partiją į kairę. „Jei norim atgal į viduriuką, logiška, kad teks pasislinkti dešinėn“, – argumentuoja Saksonijos parlamento CDU frakcijos vadovas Frankas Kupferis.
O Saksonijos-Anhalto premjeras, krikščionis demokratas Reineris Haseloffas, pažėrė kanclerei nepatogių klausimų: „Kur link mes einam? Žmonės nori žinoti, kaip Vokietija išsaugos savo tapatybę, kaip vystysis Europos Sąjunga, kaip bus užtikrintas vidinis ir išorinis saugumas. Kiek imigrantų norim įsileisti į šalį?“ Jis sakė laukiąs iš A. Merkel, kad šioji ruoštųsi perduoti „estafetės lazdelę“.
Dar aštresnėmis tonacijomis prabilo Saksonijos premjeras Stanislawas Tillichas. Jaunosios Sąjungos suvažiavime, kurio viešnia buvo ir partijos primininkė A. Merkel, jis priminė, jog Berlyno sienos griuvimas užbaigė ir „TAIP sakymo“ diktatūrą. Todėl dabar „Mainstream“ neturi teisės konservatyvioms pozicijoms rodyti ženklo „Įvažiuoti draudžiama“.
Saksonijos seismografas fiksuoja politinės CDU platformos drebėjimą
Praeitą trečiadienį Saksonijos premjeras S.Tillichas netikėtai atsistatydino, savo žingsnį palydėdamas iškalbingu pareiškimu: jis prisiima politinę atsakomybę už prastus kirkščionių demokratų rezultatus rinkimuose į Bundestagą. Be to, kraštui reikalinga „nauja, gaivi jėga“, tad jis nusprendęs „atsakomybę perduoti į jaunesnes rankas“.
O tos jaunesnės rankos – tai 42 metų politikas Michaelis Kretschmeris, vienas iš konservatyvaus politinio atžalyno. M. Kretschmeris 2015 metais gyrė Viktorą Orbaną už jo spygliuotą vielą, jis pasisako už imigracijos limitą, už stiprią teisinių institucijų ranką, už „vokiškas vertybes“, – vardina žurnalas „Der Spiegel“ politiko „nuodėmes“.
Interviu žurnalui „Cicero“ M. Kretschmeris Saksoniją sykį yra pavadinęs Vokietijos seismografu. Dabar šis seismografas fiksuoja politinės CDU platformos drebėjimą, kurio bangos ritasi iki pat Berlyno. Kalbėdamas apie „naujų, gaivių jėgų“ poreikį, S. Tillichas turėjo omeny ne vien Saksoniją, o visą Vokietiją. Jo atsistatydinimas šalies žiniasklaidoje taip ir komentuotas – kaip sektinas pavyzdys CDU pirmininkei A. Merkel.
Jaunųjų ambicijas pakurstė Sebastiano Kurzo pergalė
Jauniesiems šis S.Tillicho žingsnis buvo nelyginant ilgai lauktas signalas išeiti į viešumą. Ūmai iš įvairių Vokietijos žemių sutartinai pasigirdo balsai: esam pasiruošę perimti atsakomybę.
Šlėzvigo-Holšteino žemės vyriausybės vadovas Danielis Güntheris žurnalui „Focus“ duotame interviu ragina partiją galvoti apie erą „po Merkel“. Pasak jo, pati A. Merkel privalėtų pasvarstyti, kas iš jos perims partijos vairą. „Žmonėms be galo svarbu, kad Angela Merkel sėkmingai vadovautų šaliai ateinančius ketveris metus. Tačiau jie nori žinoti ir tai, kas bus po to“, – sakė jis.
Daugiau atsakomybės patikėti jaunesniesiems sekmadienio „Bild” numeryje reikalavo Tiuringijos CDU vadas Mike Mohringas (45). „Bild” teigimu, Mohringas ir Güntheris palaiko gerus ryšius su A. Merkel atžvilgiu itin kritišku valstybės sekretoriumi Jensu Spahnu (37), – medijose jis dažnai minimas kaip galimas A. Merkel įpėdinis partijoje.
Ko gero, rinkimų Austrijoje vakarą J. Spahnas neatsitiktinai iš Vienos „Twitteriu“ pasiuntė asmenukę su švytinčiu nugalėtoju S. Kurzu. Tai buvo „niuksas į pašonę ir maža provokacija Merkel bei jos vadovaujamai CDU, kuri tą vakarą laižėsi žaizdas“ po rinkimų Žemutinėje Saksonijoje, – komentavo „Nordwest Zeitung“.
J.Spahno ir S.Kurzo pozicijos migracijos politikos klausimu – kone identiškos: griežtai saugoti Europos sienas, Viduržemio jūroje išgelbėtus migrantus grąžinti į Šiaurės Afrikos pakrantę, užkirsti imigraciją į valstybės socialinę sistemą. Interviu ir viešuose debatuose konservatorius be užuolankų vardija integracijos problemas, kalba apie sudėtingą santykį su islamu. O Vokietijos integracijos ministrės Aydan Özoguz teiginys, esą, išskyrus vokiečių kalbą, ji negalinti identifikuoti specifiškai vokiškos kultūros, taigi, ir to, į ką reikėtų integruotis, jį tiesiog siutina. Kitur tokia integracijos ministrė, anot J. Spahno, būtų jau seniai atleista.
Maištininkų akibrokštai Angelai Merkel
Pabrėžtinai konservatyvių nuostatų J. Spahno kalba spalio pradžioje vykusiame Jaunosios Sąjungos suvažiavime buvo sutikta audringomis ovacijomis. Ir tai nenuostabu: jaunieji krikščionys demokratai konservatyvumu ne ką nusileidžia seseriškai Bavarijos CSU. Pastarosios vadovas Hansas Reichertas suvažiavime aštriai užsipuolė A. Merkel, apkaltindamas ją „realybės jausmo praradimu“.
Suteikti partijai konservatyvesnį profilį bei atjauninti ją reikalavo ir jaunųjų krikščionių demokratų vadas Paulas Ziemiakas (32). Vis dėlto prityrusiai krizių menedžerei A. Merkel jaunųjų „sukilimą“ šįkart pavyko be didesnių pastangų numalšinti, – maištas pasirodė besanti tik audra stiklinėje.
Nors jo kibirkštys ir toliau tai šen, tai ten įsiplieskia. Antai, kaip sekmadienį informavo „Bild“, Berlyno CDU parlamentinės frakcijos vadovas Svenas Rissmannas (39) rajono krikščionims demokratams išsiuntinėjo laišką, kuriame griežtai kritikavo visą partiją ir jos vadovę. Pasak jo, „jau kuris laikas CDU išsigimė į partiją, be išlygų plojančią kanclerei.“
Rimtos alternatyvos Angelai Merkel dar nematyti
Per dvylika A. Merkel vadovavimo metų CDU tapo „kanclerės rinkimo susivienijimu“. „Netgi galima būtų sakyti, kad į CDU prezidiumą įsikėlė politinis biuras, tik laiminantis kanclerės kabinete priimamus nutarimus“, – neseniai ironizavo Vokietijos radijo politikos skyriaus redaktorius Volkeris Finthammeris.
Nepasitenkinimą galima reikšti, bet ar esama rimtos alternatyvos? Politologai sutaria, kad pati partijos vadovė, užuot ugdžiusi pamainą, ne sykį prisidėjo prie potencialių konkurentų, taip vadinamų „jaunų pasiutėlių“ išstūmimo (žymiausios „aukos“ – Rolandas Kochas ir Friedrichas Merzas). O kas laukia dabartinių „jaunų pasiutėlių“?
A. Merkel žino, kad po palyginti ramiu partijos paviršiumi kunkuliuoja. Tačiau kol kas išlieka nepajudinamai rami, – komentuoja susidariusią situaciją dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tačiau sumenkęs kanclerės autoritetas ir rusenantis maištas kapitonės komandoje tikrai nepalengvins jos užduoties – sėkmingai nuvairuoti derybininkų laivą į „Jamaikos“ koaliciją.