Nors katedros špilis ir didžioji stogo dalis sugriauti, abi varpines ir pagrindinį pastatą pavyko išgelbėti, rašo CNN.

Paryžiaus prokuroras antradienį pareiškė, kad pareigūnai didžiulį gaisrą, išvakarėse nuniokojusį Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą, laiko nelaimingu atsitikimu, o ne padegimu.

„Niekas nerodo, kad tai buvo tyčinis veiksmas“, – bendraudamas su reporteriais, susirinkusiais prie Paryžiaus centre esančios katedros, pareiškė prokuroras Remy Heitzas. Jis pridūrė, kad pareigūnai apklausia darbininkus, dirbusius pastate.

Apie tai, kokios pajėgos buvo sutelktos reaguojant į nelaimę, galima spęsti iš Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos paskelbto vaizdo įrašo.

Ugnį gesino apie 400 ugniagesių, iš Senos buvo pumpuojamas vanduo, nelaimės padariniams įvertinti buvo skraidinami dronai.

Sunkiausia, anot ekspertų, buvo priartėti prie medinių stogo sijų, iš kurių suformuotas stogo karkasas.

„Jau po 20 pirmųjų minučių turėjo tapti akivaizdu, kad gaisras padarys daug nuostolių“, – sakė buvęs ugniagesys Greggas Favre‘as iš Sent Luiso (JAV) priešgaisrinės apsaugos tarnybos. Taigi, ugniagesiams iš anksto buvo aišku, kad laukia komplikuotas darbas.

Ėmus degti sijoms, dėl išorinių akmens konstrukcijų ugniagesiams iš išorės ypač sunku pasiekti liepsnos židinį. Akmuo užblokuoja karštį ir dūmus, todėl darbuotis viduje taip pat neįmanoma.

Dar vienu iššūkiu tapo Dievo Motinos katedros aukštis. Didžiulėje erdvėje ugnis sparčiai plinta dėl didelio deguonies kiekio, ir tai taip pat komplikuoja gesinimo darbą.

Kaip sakė specialistas iš Niujorko Johno Jay baudžiamosios justicijos koledžo Glennas Corbettas, kadangi ugnies intensyvumo rodiklį lemia erdvė, labai sunku greitai užgesinti liepsną.

Imtis veiksmų iš oro, kaip kad patarė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, taip pat būtų buvęs bergždžias reikalas.

„Galbūt vertėtų panaudoti orlaivius su vandens cisternomis. Veikti reikia greitai!“ – parašė D. Trumpas „Twitter“ žinutėje.

Tačiau pasak G. Corbetto, joks lėktuvo piltas nesugebėtų nukreipti vandens tiesiai į reikiamą vietą pralėkdamas virš jos dideliu greičiu.

Pasinaudoti sraigtasparniais, esą, taip būtų neįmanoma.

„Viena iš problemų, su kuria neišvengiamai tektų susidurti, yra į viršų kylanti dūmų ir karščio kolona, o karštame ore sraigtasparnio eksploatuoti negalima“, – paaiškino G. Corbettas.

Prancūzijos civilinės saugos agentūra „Securite Civile“, matyt, reaguodama į D. Trumpo pasiūlymą, paaiškino, kad pilant vandenį iš viršaus būtų rizikuojama pakenkti katedros konstrukcijai, be to, iškiltų grėsmė ir aplinkiniams pastatams.

Nepaisant grandiozinių iššūkių, 400 ugniagesių pavyko išgelbėti nemenką dalį katedros pastato.

Thomasas Von Essenas, buvęs Niujorko priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnas, darbavęsis likviduojant rugsėjo 11-osios tragedijos padarinius, užsiminė, kad interjero vaizdai, kuriuos regi nuotraukose, nuteikia viltingai.

„To nepalyginsi su galybe kelias dienas rusenančių nuolaužų. Atrodo, kad su gaisru pavyko susidoroti“, – sakė Th. Von Essenas.

„Tai, kad pavyko suvaldyti tiek išsiplėtusias liepsnas ir išgelbėti didelę dalį pastato, įskaitant ir abi varpines, reikėtų laikyti nemenku pasiekimu“, – patikino G. Favre‘as.

„Manau, kad bet kuris ugniagesys patvirtintų, jog šis gaisras buvo išskirtinis, todėl tie, kuriems teko jį malšinti, išties verti pagyrų“, – pridūrė jis.

Didžiulis gaisras, nuniokojęs Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą jau užgesintas, antradienio rytą pranešė Prancūzijos sostinės ugniagesių brigada, apie 15 valandų kovojusi su liepsnomis.

„Visas gaisras užgesintas. Dabar vyksta tyrimas“, – žurnalistams sakė ugniagesių atstovas Gabrielis Plus. Jis pridūrė, kad liepsnos „labai greitai“ išplito ant medinio žymiosios katedros stogo.

Bendraudamas su reporteriais, susirinkusiais prie Paryžiaus centre esančios katedros, G. Plus pranešė, kad ryte ugniagesiai sutelkė pastangas į dviejų didžiulių varpinių apsaugą nuo liepsnų.

„Buvo imtasi tokių veiksmų“, – patvirtino pareigūnas.

G. Plus pridūrė, kad dabar svarbiausia yra įvertinti statinio būklę ir užgesinti likusias rusenančių anglių krūvas. Pasak jo, įvykio vietoje visą dieną budės apie 100 ugniagesių.

Gaisras įsiplieskė apie 18 val. 50 min. vietos (19 val. 50 min. Lietuvos) laiku.

„Buvau netoli ir pamačiau dūmus. Pirmiausia pamaniau, jog (užsidegė ligoninė) „Hotel Dieu“, bet tada supratau, kad tai – katedra. Kai atvykau, jau buvo pradėję kristi pelenai“, – pasakojo katedros gidas savanoris Olivier De Chalus.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Pastogę apėmusios liepsnos netrukus išplito ant stogo, užsiliepsnojo stogą laikančios didžiulės medinės gegnės.

Pasak Paryžiaus prokurorų, pradėtas tyrimas dėl netyčinio turto sunaikinimo per gaisrą.

Pareigūnai aiškinasi, ar gaisras kilo dėl ant katedros stogo vykdomos rekonstrukcijos, pranešė tyrimui artimas šaltinis.

Katedroje pastaruoju metu buvo vykdomi didelio masto renovacijos darbai, turintys padėti apie 850 metų senumo gotikos šedevrui atlaikyti laiko metamus iššūkius.

Tyrėjai pirmadienio vakarą kalbėjosi su statybininkais, nurodė prokurorai.

Apie 23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku ugniagesiai paskelbė, kad pagrindinę pastato dalį pavyko išgelbėti.

Per didžiulę gelbėjimo operaciją su liepsnomis kovojo 400 ugniagesių. Į įvykio vietą suvažiavo dešimtys specialiųjų mašinų; didelio spaudimo vandens čiurkšlės buvo liejamos ant įgriuvusio stogo ir navų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau pirmadienį buvo pasiūlęs pamėginti pilti vandenį iš orlaivių.

„Liejant vandenį iš lėktuvo ant tokio tipo statinio gali sugriūti visas pastatas“, – per „Twitter“ parašė Prancūzijos civilinės saugos agentūra.

Apie 19 val. 50 min. vietos (20 val. 50 min. Lietuvos) laiku įgriuvo katedros smailė, o po kelių valandų didelė stogo dalis jau buvo pavirtusi pelenais.

23 val. vietos (vidurnaktį Lietuvos) laiku dar nebuvo žinomas gaisro padarytos žalos mastas.

„Gaisras paveikė du trečdalius stogo, kuris įgriuvo, taip pat ir smailę“, – sakė Paryžiaus ugniagesių brigados viršininkas Jeanas-Claude'as Gallet. Jis pridūrė, kad per operaciją buvo siekiama apsaugoti katedros galinę dalį, kur laikomi patys vertingiausi meno kūriniai.

Du neįkainojamus kūrinius – Jėzaus Kristaus erškėčių vainiką ir XIII amžiuje prancūzų karaliaus Liudviko dėvėtą apdarą – pavyko išgelbėti, sakė katedros rektorius Patrickas Chauvet.

Atstatyti katedrą prireiks „daugybės metų darbo“, sakė Prancūzijos vyskupų konferencijos vadovas Ericas de Moulinsas-Beaufort'as.

Reaguodama į „daugybę prašymų“, paveldu besirūpinanti nevyriausybinė organizacija „Fondation du patrimoine“ antradienį ketina pradėti rinkti lėšas Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros atstatymui, naujienų agentūrai AFP pranešė Paryžiaus merės pavaduotoja Anne Le Breton.

Naktį viena turtingiausių Prancūzijos šeimų Pinault pažadėjo skirti 100 mln. eurų katedrai atstatyti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pirmadienį vakare apsilankęs prie gaisro nuniokotos katedros, pareiškė, kad šalies žmonės atstatys ją visi kartu.

Prezidentas pažadėjo sutelkti „geriausius talentus“, kad būtų atkurta viskas, kas buvo sunaikinta.

„Tai, kas šį vakarą įvyko Paryžiuje ir Dievo Motinos katedroje, yra baisi tragedija, – pripažino E. Macronas. – Blogiausios baigties buvo išvengta, net jeigu ši kova dar ne visiškai laimėta, o kitos kelios valandos bus sunkios.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (203)