Moldovos trys pagrindinės proeuropietiškos partijos per sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus nedidele persvara įveikė jėgas, remiančias glaudesnius ryšius su Rusija.
Rinkimai posovietinėje Moldovoje vyko tebesitęsiant kruvinam konfliktui kaimyninėje Ukrainoje. Suskaičiavus daugiau kaip 87,7 proc. balsų buvo paskelbta, kad trys integraciją į Europos Sąjungą (ES) remiančios partijos gavo 44,4 proc. balsų, o dvi prorusiškos grupės – 39,5 proc. balsų.
Analitikų skaičiavimais, tokie rezultatai reiškia, kad Liberalų demokratų, Liberalų ir Demokratų partijos turės daugiau kaip 51 mandatą 101 vietos parlamente.
Parlamento rinkimai Moldovoje vyko tokiu metu, kai Rusija ir Europos Sąjunga varžosi dėl buvusios sovietinės respublikos Moldovos likimo, o tvirtai provakarietiškos Ukrainos rytuose nesiliauja kruvinas, Maskvos remiamas separatistinis judėjimas.
Maskva nenori skirtis su Moldova, kur daugiausia rusakalbių gyvenamoje Padniestrėje yra dislokavusi savo karius, o ES trokšta, kad Moldova būtų jos „švelniosios galios“ sėkmės simbolis.
Tvirta dauguma
Prieš rinkimus apklausos rodė didelius nesutarimus dėl to, ar buvusi sovietinė Moldova turėtų laikytis proeuropietiško kelio, kuriuo žengta pastaruosius penkerius metus, ar grįžti į Rusijos orbitą.
Tai drauge su prastais koalicijos rezultatais kovojant su korupcija ir vykdant reformas, taip pat – Rusijos spaudimas Moldovai keisti kursą, kėlė klausimų dėl koalicijos sugebėjimo išsilaikyti valdžioje.
„Trys (koalicijos) partijos, kurių strateginis tikslas yra europinė integracija, nesunkiai suformuos valdančiąją daugumą net ir be kairiųjų partijų pagalbos“, – sakė analitikas Oazu Nantoi, Valstybės politikos instituto direktorius.
Jis prognozavo, kad jos sugebės naujajame parlamente užsitikrinti 54 vietas – tvirtą daugumą.
Rinkimų pareigūnų paskelbti skaičiai rodo, kad liberalai demokratai gavo 19,2 proc. balsų, Demokratų partija – 15,8 proc., o Liberalų partija – 9,4 proc. balsų. Partijoms, kad patektų į parlamentą, reikėjo surinkti mažiausiai 6 proc. balsų.
Birželio mėnesį Kišiniovas pasirašė istorinį susitarimą su ES, nors tam kategoriškai nepritarė Rusija. Moldova gavo bevizių kelionių režimą savo piliečiams ir prieigą prie laisvosios prekybos zonos bei šimtų milijonų eurų finansavimą.
Rusija atsakė embargu daugelio maisto produktų importui iš Moldovos.
Spalio mėnesį Rusija žadėjo ginti savo piliečius Padniestrėje ir perspėjo nesikišti į šio atsiskyrusio promaskvietiško regiono reikalus.
„Nėra reikalo atsiduoti kokioms nors iliuzijoms dėl to, ar Rusija gins savo piliečius, – sakė Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas. – Vienareikšmiškai ji tai darys. Ir nemėginkite bandyti mūsų kantrybės, mūsų jėgos“.
Įtampa tarp Rusijos ir Moldovos dėl Padniestrės laikosi ne vienus metus, bet sustiprėjo po to, kai balandį kilo kovos Rytų Ukrainoje.
Padniestrė yra teritorijos ruožas prie Ukrainos sienos, kuris nuo Moldovos atsiskyrė po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais ir trumpo pilietinio karo 1992-aisiais.
Traukinys juda
Moldova, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių, stengėsi ištrūkti iš nuolatinės politinės krizės gniaužtų.
Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos prezidentai prieš rinkimus apsilankė Moldovoje paremti proeuropietiškos kampanijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusiuntė I.Leanca paramos žinią. Analitikai šiuos rinkimus vadino šalies aspiracijų lakmuso popierėliu.
„Jei laimės proeuropietiškos partijos, Moldovos kursas europinės integracijos link galėtų tapti negrįžtamas. Tačiau jei Moldova atsigręš atgal į Muitų sąjungą (su Rusija), ji rizikuos visam laikui likti Rusijos įtakos sferoje“, – sakė Kišiniovo Valstybės politikos instituto vykdomasis direktorius Arcadie Barbarosie.
Prieštaringai buvo vertinamas sprendimas trys dienos prieš rinkimus uždrausti juose dalyvauti prorusiškai partijai „Patria“ („Tėvynė“), dėl įtariamo neteisėto finansavimo iš užsienio.
Geras socialistų, kurių lyderis Igoris Dodonas yra artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, rezultatas atspindi didelį daugelio nenorą silpninti glaudžius istorinius santykius su Rusija – pagrindine energijos išteklių tiekėja – ir taip pat baimę sulaukti pasekmių.
Socialistai kampanijos metu reiškė nepritarimą 3,5 mln. gyventojų turinčios Moldovos judėjimui į Vakarus ir agitavo už Rusijos vadovaujamą ekonominę Muitų sąjungą.
Moldovos separatistinis prorusiškas Padniestrės anklavas potencialiai galėtų būti tramplinas Rusijos veiksmams šioje išėjimo prie jūros neturinčioje valstybėje, įsiterpusioje tarp karo draskomos Ukrainos ir ES narės Rumunijos.
Maskva kol kas nerodė pasirengimo įsikišti, tačiau pademonstravo nepasitenkinimą uždrausdama importuoti vyną, daržoves ir mėsą iš Moldovos, kurios ekonomika yra priklausoma nuo žemės ūkio produkcijos eksporto.
Daugelis analitikų sako, kad Moldovai jau turint naudos iš susitarimo su ES proeuropietišką kursą būtų sunku atšaukti.
Premjeras I.Leanca yra sakęs, kad nori iki 2020-ųjų pasiekti visapusišką Moldovos narystę Europos Sąjungoje.
Komunistų partija tarsi turėjo atgauti savo seną dominuojančios kairiųjų jėgos poziciją, bet socialistai, regis, pasikėsino į jos balsus.
„Komunistai per smarkiai pakeitė savo poziciją ryšium su Europos Sąjunga ir Muitų sąjunga, o socialistai užėmė poziciją kaip vienintelė prorusiška partija“, – sakė politikos analitikas Vitalie Andrievschii.
Moldovoje maždaug 78 proc. iš 3,6 mln. gyventojų yra etniniai rumunai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.
Lietuvos URM: rinkimai parodė, kad dauguma Moldovos žmonių yra už europietišką kelią
Savaitgalį vykę Moldovos parlamento rinkimai parodė, kad dauguma šios šalies žmonių yra už europietišką savo šalies kelią, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).
„Lapkričio 30 dieną Moldovoje įvyko eiliniai parlamento rinkimai, kurie yra labai svarbūs šios šalies ir viso regiono politinei ateičiai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sveikina įvykusius rinkimus ir juose laisvai pareikštą Moldovos žmonių politinę valią. Rinkimų rezultatai rodo, kad nepaisant sudėtingos rinkimų kampanijos, dauguma Moldovos žmonių pasisako už europietišką savo šalies kelią“, - teigiama pirmadienį išplatintame URM pareiškime.
Jame išreiškiama viltis, kad būsima valdančioji koalicija išlaikys europietiškų reformų kursą ir dinamiką, tęs kovą su korupcija ir kitus svarbius ankstesnės vyriausybės pradėtus darbus.
„Lietuva yra pasirengusi padėti naujai Moldovos Vyriausybei, perduodama savo reformų ir eurointegracijos patirtį. Lietuva tvirtai remia Moldovos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir Moldovos žmonių pasirinktą integracijos į Europos Sąjungą kursą“, - pabrėžiama pareiškime.