Grėsmės šaliai daugiausia kilo iš Rusijos, Kinijos ir Irano, sakoma naujoje Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos PET ataskaitoje.
„Kai kurios užsienio valstybės aktyviai vykdo žvalgybinę veiklą prieš Daniją, o šnipinėjimo grėsmė pastaraisiais metais išaugo“, – sakoma PET pranešime, pridėtame prie ataskaitos.
„Veikla apima šnipinėjimą, įtakos operacijas, priekabiavimą, bandymus neteisėtai įgyti produktų, technologijų ir žinių, o išskirtiniais atvejais – aiškius pasikėsinimus nužudyti“, – priduriama jame.
Užsienio valstybių žvalgybos grėsmė „taip pat aktuali Farerų saloms ir Grenlandijai“, sakoma PET dokumentuose, būtent dėl didėjančios tarptautinės konkurencijos siekiant gauti prieigą prie Arkties išteklių.
PET kontržvalgybos vadovas Andersas Henriksenas laikraščiui „Politiken“ sakė, kad ypač Kinija „deda daug pastangų, kad įgytų prieigą prie pažangiausių technologijų ir žinių“.
Pasak jo, itin pažeidžiami yra universitetiniai mainai. „Tam tikros rūšies tyrimai, net kai jie yra labai ankstyvoje stadijoje, gali būti panaudoti kariniams tikslams ir sukelti problemų“, – sakė A. Henriksenas.
2021 metų vasarą „Politiken“ atskleidė, kad per Kinijos programą „1000 talentų“ Danijoje buvo įdarbinta mažiausiai 30 mokslininkų.
Naujoji ataskaita paskelbta Danijos žvalgybos tarnyboms sunkiu metu.
Pasak visuomeninio transliuotojo DR pernai paskelbto tyrimo, JAV mažiausiai iki 2014 metų naudojo Danijos povandeninius ryšio kabelius, kad pasiklausytų aukšto rango Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir Norvegijos asmenų, taip pat ir tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius.
Tuometinis PET karinės žvalgybos vadovas Larsas Findsenas buvo suimtas 2021 metų gruodį, apkaltintas „labai konfidencialios“ informacijos nutekinimu žiniasklaidai. Jis tebėra sulaikytas iki šiol.
L. Findsenas ir kiti du aukšti karinės žvalgybos pareigūnai jau buvo nušalinti nuo pareigų 2020 metais, kilus įtarimams, kad jo vadovaujama tarnyba vykdė neteisėtą sekimą.
Atliktas auditas parodė, kad karinė žvalgybos tarnyba „slėpė esminę informaciją“ ir pateikė „melagingą informaciją valdžios institucijoms“, kai buvo užklausta apie jos sekimo operacijas nuo 2014 iki 2020 metų.
