„Ne“ stovykla surinko 53,1 proc. balsų, o „Taip“ šalininkų buvo 46,9 proc., rodo galutiniai rezultatai. Balsuotojų aktyvumas buvo 72 procentai.

„Tai yra aiškus „Ne“... Visiškai gerbiu danų sprendimą“, – premjeras Larsas Lokke Rasmussenas sakė per spaudos konferenciją.

„Ne“ stovyklai pirmuoju smuiku griežė euroskeptiška, prieš imigrantus nusistačiusi Danijos liaudies partija (DPP), kuri argumentavo, kad atsisakius šaliai suteiktų išimčių teisingumo srityje, dėl kurių 1993 metais buvo susiderėta su Briuseliu mainais į Mastrichto sutarties ratifikavimą, ES įgytų per didelių galių ir galbūt padidėtų imigracija.

„Taip“ stovykla akcentavo būtinybę koordinuoti tarptautiniu mastu kovą su džihadizmu. Šis klausimas tapo itin opus po praeitą mėnesį Paryžiuje įvykdytų atakų, per kurias žuvo 130 žmonių.

Danija surengė jau aštuntą referendumą dėl santykių su Europa nuo šalies įstojimo į ES 1972 metais. Balsų santykis šįkart buvo beveik toks pats kaip per 2000 metų referendumą dėl euro įvedimo, kai „Ne“ stovykla laimėjo surinkusi 53,2 proc. balsų.

Ši Skandinavijos šalis dabar derėsis dėl specialios sutarties, kad galėtų likti ES teisėsaugos agentūros Europolo, kovojančio su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir terorizmu, nare.

Pripažindamas vyriausybės pralaimėjimą referendume, L.L.Rasmussenas sakė pirmadienį susitiksiantis su Danijos partijų lyderiais aptarti tolesnių veiksmų.

Jis sakė gruodžio 11 dieną vyksiantis į Briuselį susitikti su Europos Komisijos vadovu Jeanu-Claude'u Junckeriu ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku.

Dėl Danijai suteiktų išimčių teisingumo ir vidaus reikalų politikos srityje ši šalis negalėtų likti Europolo nare, kai bus pakeistas šios ES agentūros statusas. Prognozuojama, kad ta reforma bus įvykdyta ateinančiais metais.

„Kuo uoliausiai stengsimės, kad danai gautų geriausią įmanomą sutartį. Tačiau bus sunku“, – naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė valdančiosios dešiniosios partijos „Venstre“ parlamentinės frakcijos vadovas Sorenas Gade.

Referendumo dalyvių buvo prašoma atsakyti, ar jie galvoja, kad Danija turėtų atsisakyti išlygų teisingumo politikos srityje ir pereiti prie modelio, naudojamo Britanijoje bei Airijoje, kurios kiekvienu atveju atskirai sprendžia, kuriuos Bendrijos teisės aktus vykdyti.

„Ne“ stovyklos stipriausias argumentas buvo suverenumo klausimas, – Kopenhagos universiteto politologijos profesorius Kasperas Molleris Hansenas sakė naujienų agentūrai AFP. – Ir yra daug danų, kurie labai skeptiškai vertina didesnę Europos integraciją.“

L.L.Rasmusseno dešinioji vyriausybė ir keturios kitos partijos tvirtino, kad balsuodama „Taip“ Danija užsitikrintų geriausiais galimybes likti Interpole, padedančiame šalies policijai kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir kitokiu tarptautiniu nusikalstamumu.

Valdantieji taip pat norėjo priimti 22 ES direktyvas, sprendžiančias įvairius klausimus, tokius kaip kova su kibernetiniais nusikaltimais ir skolų išieškojimas.

Tuo tarpu DPP išnaudojo susirūpinimą, kad nubalsavusi „Taip“ Danija galėtų būti priversta sutikti su privalomomis ES pabėgėlių perskirstymo kvotomis, Europai mėginant susitvarkyti su didžiuliu migrantų antplūdžiu, žmonėms bėgant nuo konfliktų ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje bei Pietų Azijoje.

Danijos imigracijos politika yra viena griežčiausių Europoje. Ši šalis iki šiol priėmė daug mažiau prieglobsčio ieškotojų negu kaimyninės Švedija ir Vokietija.