Sirijos vyriausybė „pasiryžusi ir pasirengusi visomis teisėtomis priemonėmis priešintis Turkijos puolimui“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, kurį išplatino valstybinė naujienų agentūra SANA.
Pranešime smerkiami Ankaros „karingi pareiškimai, priešiški ketinimai... ir karinių pajėgų telkimas“ pasienyje.
Pasak URM, Turkijos „priešiški veiksmai“ liudija apie jos „ekspansines ambicijas“, o ataka Sirijos teritorijoje „negali būti pateisinta“.
Vyriausybė pareiškė laikanti „kai kurias [Sirijos] kurdų grupuotes atsakingomis“ už įtemptą padėtį pasienyje, bet pabrėžė, jog „priimtų“ jas atgal, jei kurdai nuspręstų sugrįžti į Damasko glėbį.
Aštuonerius metus besitęsiančio Sirijos pilietinio karo pradžioje kurdų pajėgos užėmė šalies šiaurinius ir rytinius rajonus, kur įsteigė savo autonomines valdžios institucijas.
2014 metais džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“ (IS) pradėjus siaubti regioną, šios grupuotės įnirtingai gynė savo žemes ir tapo JAV vadovaujamos koalicijos pagrindiniais kariniais partneriais toje Sirijos dalyje.
Ankara griežtai smerkė Vašingtono paramą Sirijos kurdų pajėgoms, kurias ji laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), nuo 1984-ųjų tęsiančios kruviną sukilimą Turkijos pietryčiuose, teroristine atšaka.
Damaskas nepritaria kurdų savivaldai ir nori atkurti centrinės vyriausybės institucijų darbą jų kontroliuojamose teritorijose.
Kurdai siekia apsaugos nuo Turkijos ilgai ruošiamo įsiveržimo. Jų pozicijos susilpnėjo Vašingtonui nusprendus išvesti didžiąją dalį savo karių po to, kai kovą iš IS buvo atkovoti „kalifato“ likučiai – taigi, kurdų vadovaujamas aljansas pradėjo derėtis su Damasku. Tačiau šis dialogas kol kas nedavė vaisių.
Ankara jau du kartus siuntė savo pajėgas per Sirijos sieną. Vėliausias iš šių puolimų buvo surengtas 2018 metais. Tuomet turkų kariai ir juos palaikantys sirų sukilėliai užėmė kurdų kontroliuotą šiaurės vakarinį Afrino anklavą.