Dalis Europos atsidūrė po sniegu: paaiškino, kas vyksta su pasauliniu atšilimu

„Klimato pokyčiai nereiškia, kad kiekvienas kitas mėnuo, sezonas ar metai bus šiltesni už ankstesnius“, – sako Latvijos geologijos ir meteorologijos centro (LVGMC) Klimato ir skaitmeninio modeliavimo skyriaus vadovė Dacė Zandersonė. „Mokslininkai į klimato pokyčius žvelgia kaip į ilgo laikotarpio vidurkius, todėl, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos parengta metodika, visame pasaulyje vartojamas terminas „standartinė klimato norma“, t. y. trisdešimties metų laikotarpio vidurkis, kuris yra perskaičiuojamas kas 10 metų.

Paskutinis iš jų yra laikomas klimatu, būdingu šioms dienoms, ir su juo mokslininkai atlieka palyginimus, kad nuspręstų, ar praėjęs mėnuo/sezonas/metai buvo tokie patys, kaip įprastai, ar, vis dėlto, šiltesni, šaltesni, drėgnesni ar sausesni“. Panaši situacija ir su aukščiausios bei žemiausios temperatūros rekordais – štai buvo pasiektas naujas karščio rekordas. Tačiau tai nereiškia, kad daugiau nesulauksime šaltesnių orų nei įprastai, kurie atneštų itin žemą oro temperatūrą ir naujus šalčio rekordus.