Didžiausia grėsmė yra iškilusi Pietų Ispanijai, kai kurioms Pietų Prancūzijos dalims, Italijai, Graikijai, Serbijai ir Vakarų Turkijai.

Šiems regionams gresia daugiau kaip 50 dienų per metus, kai oro temperatūra bus aukštesnė negu 35 laipsniai pagal Celsijų, o naktimis termometro stulpelis nenukris žemiau 20 laipsnių pagal Celsijų.

Mažiausiai karščio bangos vargins šiaurinį žemyninės Europos pakraštį, britų salas, Skandinaviją ir Baltijos pietus, rodo modelis, skirtas 2071 – 2100 metų klimato tendencijoms.

Žemėlapyje pažymėta iš viso 500 miestų, kurie gali tapti „urbanistinėmis karščio salomis“ – tokiose vietose karštį sulaiko keliai ir betoniniai statiniai, taip pat žali rajonai, kuriuose galima rasti atgaivą per karščius.
EEA nuotr.