Lapkričio 14 d. D. Trumpas kalbėjosi su V. Putinu, o lapkričio 17 d. Niujorke jis susitiko su Sh. Abe, o štai pereinamojo periodo komanda, kaip teigė prisistatyti nepageidavęs gynybos pareigūnas, su Pentagonu ir keliomis kitomis institucijomis pirmą kartą susisiekė tik lapkričio 17 d. popietę. Pirmąją savaitę po rinkimų naujai išrinktas, bet dar priesaikos nedavęs ir tiesiogiai savo kaip valstybės vadovo pareigų vykdyti nepradėjęs D. Trumpas užtikrintai juda pirmyn užsienio politikos formavimo srityje be jokio atitinkamų departamentų indėlio ar bent jau žinios.

Sprendimas kalbėtis su užsienio valstybių lyderiais apie politiką apie tai nė neinformavus JAV vyriausybės – ryškus normų neatitinkantis D. Trumpo poelgis, rašo „The Daily Beast“. Dauguma naujai išrinktų prezidentų nedalyvauja rimtuose susitikimuose su užsienio valstybių lyderiais bent jau nepasikonsultavę su JAV vyriausybe tam, kad gautų faktinės informacijos, dabartinės politikos santraukos ar tiesiog patarimo, kaip tinkamai elgtis.

Kai kuriems šiuo metu pareigas einantiems JAV valdininkams toks sprendimas susisiekti su užsienio šalių lyderiais panašus į D. Trumpo vykdytą priešrinkiminės kampanijos tęsinį, kupiną improvizacijų ir chaoso. Jei šiuo metu kokia nors konkretesnė užsienio politika yra vykdoma, tai vyksta iš dalies telefonu ir susitikimuose kalbantis tiek su JAV sąjungininkais, tiek ir su priešais. „Negalima kiekvieno pareiškimo suprasti tiesiogiai, net jei tai – naujai išrinkto prezidento pareiškimas, tiesiog turime laukti, o tada jau matysime“, - tikino vienas JAV gynybos pareigūnas.

Panašu, kad pasaulio lyderiai supranta, kad dabar yra būtent tas metas, kai formuojama D. Trumpo vadovaujamos JAV politika. Kaip praneša CNN, vyriausiasis Sh. Abe patarėjas Katsuyuki Kawai teigė gavęs rekomendaciją iš D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos nevertinti ankstesnių D. Trumpo replikų tiesiogiai. Jo teigimu, Sh. Abe tikisi susitikti su D. Trumpu tam, kad atsirastų daugiau aiškumo ir pasitikėjimo.

Nors nėra taisyklių, kuriose būtų nurodoma, kad naujai išrinktas prezidentas privalo konsultuotis su administracija, vis tik neįprasta situacija, kai dabartinė administracija neturi nė mažiausio suvokimo, dėl ko deramasi Jungtinių Valstijų vardu, net jei lyderis išrinktas vos prieš kelias savaites.

Neturintiems jokios detalios informacijos JAV nacionalinio saugumo vadovams, ypač tiems, kurie dirbs ir naujojoje administracijoje, lieka tik spėlioti ir iš nuotrupų dėliotis paveikslą, kas gi vyksta iš tikrųjų. Pentagono ir Valstybės departamento atstovai patvirtino iš anksto neturėję informacijos dėl šių pokalbių.

Nors nėra taisyklių, kuriose būtų nurodoma, kad naujai išrinktas prezidentas privalo konsultuotis su administracija, vis tik neįprasta situacija, kai dabartinė administracija neturi nė mažiausio suvokimo, dėl ko deramasi Jungtinių Valstijų vardu, net jei lyderis išrinktas vos prieš kelias savaites.

Ar D. Trumpas dalino pažadus, kurių JAV negalės tesėti? Ar jis pakeitė politiką? Niekas užtikrintai negali atsakyti į šiuos klausimus, nes D. Trumpo pereinamoji komanda dar tik pateiks ataskaitas dėl šių pokalbių.

„Gali būti, kad naujai išrinktas prezidentas D. Trumpas pateikia nelogiškus komentarus ar jis nesupranta visų padarinių. Tokiu atveju pakeisti situaciją sudėtinga, o tai gali pakenkti santykiams.“ – susiklosčiusios situacijos vertinimą pateikė gynybos analitikas iš Amerikos progreso centro Lawrence‘as Korbas, dirbęs JAV prezidento Ronaldo Reagano pereinamojo periodo komandoje. „Kyla rizika, kad bus išdalinti pažadai, neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų ir kuriuos bus sudėtinga atšaukti“, - nerimo neslėpė L. Korbas.

Maža to, nėra tiksliai žinoma, ar šie pokalbiai buvo saugūs. Vis tik pereinamojo periodo komandos atstovas Jasonas Milleris žurnalistams teigė, kad lapkričio 17 d. įvykęs telefoninis skambutis atliktas paisant atitinkamų saugumo priemonių, tačiau detalių nepateikė.

Daugiausia informacijos apie D. Trumpo ir V. Putino telefoninį pokalbį pateikė Rusijos valstybinė naujienų tarnyba ITAR-TASS, pranešusi, kad per pusvalandžio trukmės pokalbį dviejų valstybių vadovai aptarė karą Sirijoje, Ukrainos ateitį ir sutarė susitikti po sausio 20 d. Kremliaus parengtame pranešime teigiama, kad pokalbio su D. Trumpu metu V. Putinas pabrėžė esantis pasirengęs plėtoti partnerišką dialogą su naująja administracija remdamasis lygybės, abipusės pagarbos ir nesikišimo į vidinius kitos šalies reikalus principais.

Vis tik kyla abejonių, ar iš tikrųjų V. Putinas ir D. Trumpas kalbėjosi būtent apie tai. Atsižvelgiant į neišvengiamai netvarkingą pereinamąjį procesą, Rusiją neabejotinai vilioja galimybė išnaudoti šį laikotarpį šių dviejų itin reikšmingų valstybių santykiams formuoti. Rusijos atstovai, komentuodami įvykusį pokalbį su D. Trumpu, akcentuoja norą kurti geresnius santykius su JAV. Vis tik rusai ir toliau bombarduoja JAV sąjungininkes Sirijos Alepo mieste tokiu būdu išreikšdami paramą Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, kuris, anot JAV, turėtų pasitraukti.

D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos paskelbtame pranešime detalių apie įvykusį pokalbį beveik nepateikiama jokių. „Šio telefoninio pokalbio metu du lyderiai aptarė keletą klausimų, įskaitant JAV ir Rusijai kylančias grėsmes bei tenkančius iššūkius, strateginius ekonominius klausimus ir istorinius JAV ir Rusijos santykius, trunkančius per 200 metų.“ – teigiama D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos parengtame pranešime.

Kol kas, remdamiesi priešrinkimine D. Trumpo retorika, nacionalinio saugumo atstovai gali daryti prielaidą, kad jis nori geresnių santykių su Rusija. D. Trumpas yra sakęs, kad nori dirbti su Rusija tam, kad nukautų „Islamo valstybės“ pajėgas Sirijoje, ir netgi pavadino V. Putiną geresniu lyderiu už kadenciją baigusį JAV prezidentą Baracką Obamą. Praėjus kelioms valandoms po rinkimų V. Putinas teigė, kad pirmieji D. Trumpo pareiškimai suteikia rusams vilčių, kad žingsniai, skirti gerinti JAV ir Rusijos santykius, yra galimi. Būtent tokią poziciją V. Putinas išreiškė per savo atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, praneša „Associated Press“.

D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos paskelbtame pranešime detalių apie įvykusį pokalbį beveik nepateikiama jokių. „Šio telefoninio pokalbio metu du lyderiai aptarė keletą klausimų, įskaitant JAV ir Rusijai kylančias grėsmes bei tenkančius iššūkius, strateginius ekonominius klausimus ir istorinius JAV ir Rusijos santykius, trunkančius per 200 metų.“ – teigiama D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komandos parengtame pranešime.

Praeityje naujai išrinkti ir priesaikos dar nedavę prezidentai dažniausiai susisiekdavo su kitais lyderiais nebent tam, kad išspręstų krizines situacijas. R. Reaganas – paskutinis asmuo, kuriam teko bendrauti dar nedavus priesaikos, tačiau jis turėjo svarią priežastį – pasirūpinti Irane nelaisvėje laikytų asmenų paleidimu. Belaisviai buvo išvaduoti inauguracijos dieną, sausio 20 d. Žinoma, tą kartą R. Reaganas konsultavosi su tuometine administracija dėl šių diskusijų.

Oficialių asmenų teigimu, net jei jie nežino, ką D. Trumpas sako šiuo metu, galiausiai tai jiems taps žinoma, kai jam teks dirbti su departamentais įgyvendinant politiką. Taigi tada neišvengiamai visi šie dalykai taps žinomi. Trumpai tariant, aparatas galiausiai pradės dokumentuoti tai, ką D. Trumpas sako pasaulio lyderiams.