Pirmąkart viešai komentuodamas išsamaus susitarimo metmenis, apie kuriuos buvo paskelbta praeitą savaitę, CŽV vadovas sakė, kad ta sutartis numato virtinę apribojimų Irano branduoliniai veiklai, kurie anksčiau atrodė neįsivaizduojami.
„Turiu pasakyti, kad asmenys, teigiantys, kad šis sutartis atveria Iranui kelią (pasigaminti atominių) bombų, yra visiškai nenuoširdūs – mano nuomone, jeigu jie žinotų faktus, suprastų, ko reikia (branduolinei) programai“, – J.Brennanas sakė klausytojams Harvardo universitete.
Praeitą savaitę sudarytame preliminariame susitarime numatoma, kad JAV ir Europos Sąjunga atšauks visas su Irano branduoline programa susijusias sankcijas mainais į šiitiškos respublikos įsipareigojimą 15 metų sumažinti savo smarkiai prisodrinto urano atsargas 98 procentais.
Ta sutartis „užkirs kelią ne vien urano, bet ir plutonio sodrinimui“, taip pat numato „labai priekabų priežiūros režimą“, sakė J.Brennanas.
„Esu išties maloniai nustebintas, kad iraniečiai šioje vietoje tiek daug nusileido“, – pridūrė jis.
„Kalbant apie tikrinimo režimą, centrifugų (skaičiaus) ir (urano) atsargų mažinimą bet tai, ką jie padarys su Arako reaktoriumi – manau, kad visa (iraniečių įsipareigojimai) išties stebinantys ir gana geri“, – pabrėžė J.Brennanas.
CŽV vadovas taip pat netiesiogiai užsiminė, kad Irano apsisprendimą galėjo nulemti kibernetinio karo priemonės, panaudotos prieš jo urano sodrinimo programą.
Paklaustas dienraščio „The New York Times“ žurnalisto Davido Sangerio, ar kibernetinė ataka buvo vienas iš veiksnių, J.Brennanas atsakė: „Manau, jų negebėjimas daryti pažangą iš tiesų padėjo sulėtinti tą programą.“
D.Sangeris 2012 metais pirmasis paskelbė apie „Stuxnet“ – JAV ir Izraelio sukurtą kompiuterinį virusą, turėjusį sužlugdyti Irano branduolinę programą.