Visa eilė vyriausybių, nuo Japonijos ir Australijos iki Honkongo ir Pietų Korėjos, neskuba patvirtinti reguliavimo institucijų leidimų vakcinoms, priešingai nei Vakarų valstybės, kurios skuba paskiepyti savo gyventojus.
Toks atsargus požiūris gali pasirodyti keistas, atsižvelgus į pastangas kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, tačiau žemi užsikrėtimų rodikliai rodo, kad Azijos šalių vyriausybės gali sau leisti laukti, kad pamatytų, kaip vyksta beprecedentė vakcinacija kitose šalyse. Vis dėlto dėl tokios strategijos jos gali atsidurti ekonominiu atžvilgiu nepalankioje padėtyje, lyginant su kitomis šalimis, kurios prastai valdė ligos plitimą, bet skubiai ėmėsi vakcinacijos.
Naujoje Zelandijoje, kuri pirmauja „Bloomberg“ sudarytame didžiųjų ekonomikų, sėkmingiausių kovojusių su pandemija, COVID poveikio atsparumo reitinge („Covid Resilience Ranking“) , pagrindinė opozicinė partija paprašė premjerės Jacindos Ardern paaiškinti, kodėl šalis „atsilieka nuo likusio pasaulio savo vakcinacijos programa“.
Pietų Korėjoje, vedamajame laikraščio „Hankyoreh“ straipsnyje teigiama: „Mes negalime amžinai prašyti žmonių atsisakyti savo įprasto gyvenimo ir kęsti ekonominius sunkumus“.
Bet pareigūnai gina savo saugesnio požiūrio poziciją. „Nėra blogai šiek tiek atsitraukti ir pasižiūrėti, kaip sekasi kitiems, – sakė Lamas Ching-choi, gydytojas ir vykdomosios tarybos, patariančios Honkongo lyderiui, narys. – Aš visiškai pritariu tiems, kurie neturi tokios prabangos ir privalo tą daryti kiek įmanoma greičiau, norėdami įveikti epidemiją.“
Honkongas, kuris šiuo metu praneša apie kelias dešimtis COVID-19 atvejų per parą ir kuriame nuo pandemijos pradžios iš viso nuo ligos mirė daugiau nei 170 žmonių, dar tik ruošiasi patvirtinti vienintelę vakciną, nes prieš pradėdama vakcinaciją, kaip planuota, vasarį, nori sulaukti išsamesnių klinikinių bandymų duomenų.
Australija, kuri užvėrė savo sienas ne rezidentams prasidėjus pandemijai ir įvedė griežtus karantinus sulig pirmaisiais atvejais, tikisi iki sausio pabaigos patvirtinti „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ vakciną, o vasarį – „AstraZeneca Plc.“ sukurtą vakciną.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė jau iš viso įšvirkštė beveik 7 mln. vakcinų dozių, gruodį skubiai patvirtinusi vakcinas naudoti; Izraelis suleido 4 mln. dozių, arba 44 skiepus šimtui žmonių.
Nerimas dėl vakcinų
Azijos pareigūnai ir sveikatos ekspertai vis dar išreiškia susirūpinimą, nes vakcinos gamintojos pasitelkė iki šiol nenaudotą konkrečią mRNA, kuri nurodo žmogaus organizmui gaminti baltymus, vėliau susiformuojant organizmą apsaugantiems antikūnams. Be to, pirmą kartą tokiu milžinišku greičiu stengiamasi įvykdyti vakcinaciją viso pasaulio mastu.
Nors milijonai žmonių paskiepyti be incidentų, būta ir tam tikrų alerginių reakcijų, įskaitant anafilaktinį šoką ir kitus incidentus, pavyzdžiui, kai mirė vienas sveikatos apsaugos darbuotojas, praėjus šešiolikai dienų po paskiepijimo „Pfizer“ vakcina, nors ryšys nėra nustatytas.
„Šis papildomas laikas leis toms šalims susipažinti su šalių, pradėjusių vakcinaciją, patirtimi, – sakė Adamas Tayloras, Australijos Grifito universiteto virusologas. – Kuo daugiau informacijos apie skiepijimo procesą ir vakcinų saugumą turėsite, tuo daugiau pasitikėjimo įgysite pradėdami vakcinaciją savo šalyje. Technologija, kuri buvo pasitelkta gaminant „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas, dar niekad iki šiol nebuvo naudota žmonėms, ir nors jų saugumas atrodo patikimas, kuo daugiau bus duomenų, tuo geriau.“
Kai kurioms šalims kelia susirūpinimą tai, kad farmacijos bendrovėms teisinis imunitetas buvo suteiktas per skubotas derybas. Pasak Pietų Korėjos sveikatos ministro Parko Neunghoo, šalys buvo priverstos pasirašyti sutartis su šiomis įmonėmis dėl „nesuvokiamo“ pandemijos pobūdžio. Seulas planuoja pradėti vakcinaciją vasarį.
„Pasaulyje beveik visuotinai įprasta, kad bendrovės reikalauja plataus imuniteto nuo atsakomybės“, per spaudos konferenciją sakė Parkas Neunghoo, pažymėdamas, kad Korėjos pareigūnams reikia laiko atidžiai išnagrinėti vakcinų saugumo duomenis, nes bendrovės neprisiims atsakomybės dėl kokių nors nesėkmių. – Mums nėra taip būtina skubėti skiepyti gyventojus, dar nenustačius galimų rizikų.“
Kolektyvinis imunitetas
Tokie paaiškinimai, ko gero, ne per daugiausia tenkina Azijos ekonomikų piliečius, kuriems virusas smogė anksčiau nei Vakarams ir kurie dėl to beveik visus metus nugyveno dėvėdami kaukes, likdami namie ir laikydamiesi griežtų socialinių kontaktų ribojimo taisyklių.
„Visi stengiasi išgyventi, ir, mano nuomone, šalys turėtų gauti vakcinas kiek įmanoma greičiau tiems žmonėms, kurie sutinka būti skiepijami, – sakė Aronas Harilela, „Harilela Hotels Ltd.“ pirmininkas ir buvęs Honkongo generalinių prekybos rūmų pirmininkas. – Jūs galite ir toliau nerimauti, kad galbūt priimate neteisingą sprendimą, bet skiepijasi visas pasaulis, visoms ekonomikoms bus surištos rankos, jeigu mes neatsiversime.“
Naujojoje Zelandijoje – kuri anksti uždarė savo sienas ir užgniaužė viruso plitimą, – opozicija kritiškai vertina lėtą šalies vakcinacijos grafiką, perspėdama apie viruso protrūkių atsinaujinimą visame pasaulyje ir labiau užkrečiamų atmainų atsiradimą. Naujoji Zelandija vakcinaciją planuoja pradėti antroje 2021 metų pusėje.
Vicepremjeras Grantas Robertsonas paneigė, esą šalis yra „tiesiog mandagi“, ir pareiškė, kad kitos šalys, kur mirčių skaičius auga, turi prioritetą. „Mes darome viską, ką tik galime, kad kiek įmanoma greičiau gautume vakcinas“, „NewstalkZB“ sakė G. Robertsonas.
Vakcinacijos nesėkmės
Kita priežastis, lemianti lėtesnį procesą nei Vakarų šalyse, yra ta, kad vyriausybės nenori, jog nesėkminga vakcinacija pakenktų visuomenės pasitikėjimui vakcinomis ir galimai sugriautų planus paskiepyti pakankamą gyventojų skaičių kolektyviniam imunitetui pasiekti.
Tai ypač svarbu Azijos populiacijose, kur pasitikėjimas vakcinomis jau dabar žemas. Kaip parodė Pasaulio ekonomikos forumo ir „Ipsos“ atlikta apklausa, tirianti visuotinį požiūrį į vakcinas nuo COVID-19, respondentų, sutinkančių skiepytis, procentas per spalio-gruodžio mėn. laikotarpį nukrito iki 9 proc. punktų tokiose šalyse kaip Korėja ir Japonija; pastaroji šiuo metu skelbia apie rekordinius naujų atvejų skaičius ir ketina pradėti vakcinacijas vasario pabaigoje.
„Vyriausybės rizikuoja pernelyg skubėdamos, kai perka vakcinas už labai didelę kainą, o paskui paaiškėja, kad jų negalima visavertiškai naudoti arba kad jų galiojimas terminas pasibaigęs, – tai būtų katastrofa“, – sakė Jeremy Limas, Singapūro nacionalinio universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos „Saw Swee Hock School of Public Health“ docentas.
Pareigūnai taip pat mėgino sumažinti lūkesčius tvirtindami, kad vakcinacija iškart neleis atšaukti ribojimų, nes prireiks beveik metų, kol bus paskiepyta tiek gyventojų, jog taptų vėl saugu. Daugumos sveikatos ekspertų nuomone, tam, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, arba bent jau jį primenantis, būtina paskiepyti 80 proc. gyventojų.
J. Limas priduria, jog nėra prasmės skubėti ir galiausiai paskiepyti 65 proc., o paskui trypčioti vietoje ir nesugebėti paskiepyti likusių 15 procentų. „Nesvarbu, kokie būsite greiti, – sakė jis. – Svarbu, kokie būsite stiprūs, pasiekę finišo liniją.“
