Šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad antradienį „PSO buvo pranešta apie 106 tūkst. [užsikrėtimo] atvejų – daugiausiai per vieną parą nuo protrūkio pradžios“ gruodį.
PSO taip pat svarsto, kaip reaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kai šis suteikė organizacijai 30 dienų pertvarkyti savo veiklą, nes kitaip didžiausią finansavimą užtikrinanti šalis įšaldys savo įnašus ir nagrinės galimybę apskritai iš jos išstoti.
Ženevoje įsikūręs PSO atsako į koronaviruso pandemiją komitetas nurodė, kad antradienį agentūra iš viso pasaulio gavo informacijos apie 106 662 naujai patvirtintus COVID-19 atvejus.
Naujojo rekordo buvo sulaukta daugeliui valstybių smarkiai išplėtus testavimo programas.
„Mums per šią pandemiją vis dar reikia nueiti ilgą kelią“, – per virtualią spaudos konferenciją sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jo agentūra taip pat perspėjo dėl spartėjančio koronaviruso plitimo neturtingesnėse šalyse.
Daugiau kaip 4,9 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų buvo užregistruota nuo pirminio protrūkio Kinijoje gruodį, rodo oficialių šaltinių duomenys, apibendrinti naujienų agentūros AFP.
PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas sakė, kad COVID-19 atvejų skaičiui išaugus iki 5 mln. bus pasiekta „tragiška gairė“.
Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pridūrė: „Esame labai susirūpinę dėl didėjančių atvejų skaičių mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.“
Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, koronaviruso pandemija pasaulyje jau pareikalavo daugiau kaip 328 tūkst. žmonių gyvybių.
D. Trumpo laiškas
Per PSO kasmetinį susitikimą antradienį buvo pritarta nepriklausomam tyrimui dėl šios JT agentūros atsako į koronaviruso protrūkį, JAV griežtai kritikuojant organizacijos veiksmus per pandemiją.
D. Trumpas vėliau antradienį paviešino savo laišką, pasiųstą Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui. Laiške sakoma, jog jeigu PSO per ateinančias 30 dienų neįsipareigos imtis „didelių reikšmingų pagerinimų“, D. Trumpas visam laikui įšaldys organizacijai skiriamas lėšas ir svarstys, ar Jungtinės Valstijose turėtų iš jos pasitraukti.
Jungtinių Valstijų indėlis į PSO biudžetą yra daug didesnis negu kitų šalių. Vašingtonas jau yra sustabdęs šios organizacijos finansavimą, kaltindamas ją netinkamu atsaku į pandemiją ir informacijos apie koronaviruso plitimą dangstymu.
Paklaustas apie šį ultimatumą PSO vadovas atsakė lakoniškai: „Gavome laišką ir jį nagrinėjame.“
PSO sutiko, kad „ankstyviausiu įmanomu laiku“ turėtų būti atliktas „nešališkas, nepriklausomas ir išsamus“ tyrimas dėlk „PSO veiksmų ir jų kalendoriaus COVID-19 pandemijos atžvilgiu“.
Paklaustas trečiadienį, kada toks tyrimas galėtų būti atliktas, PSO vadovas atsakė: „Kai bus išpildytos visos mums reikalingos sąlygos.“
Susirūpinimas dėl preparatų
D. Trumpas pirmadienį netikėtai paskelbė vartojantis hidroksichlorokviną – antimaliarinį preparatą, nors jos jo paties vyriausybės ekspertai sako, kad šis vaistas netinkamas gydyti COVID-19.
Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį rekomendavo vartoti chlorokviną ir hidroksichlorokviną gydant net ir lengvus COVID-19 atvejus. Šalies prezidentas Jairas Bolsonaro aktyviai pasisakė už šiuos preparatus, nors nėra patikimų įrodymų, kad jie yra veiksmingi.
M. Ryanas pabrėžė: „Kol kas nebuvo nustatyta, kad hidroksichlorokvinas arba chlorokvinas yra veiksmingi gydant COVID-19 – arba vartojant profilaktiškai nuo šios ligos.“
Abu preparatai yra tarp keleto vaistų, įtrauktų į PSO koordinuojamus COVID-19 gydymo klinikinius bandymus. Šiuose bandymuose, atliekamuose 320 ligoninių 17-oje šalių, dalyvauja apie 3 000 pacientų.
„PSO vardu rekomenduotume, kad COVID-19 atžvilgiu šie vaistai turėtų būti naudojami tik per šiuos bandymus“, – pažymėjo M. Ryanas.
Koronaviruso epidemija JAV per parą vėl nusinešė daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių gyvybių
Jungtinės Valstijos antrą parą iš eilės užfiksavo daugiau kaip 1,5 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių, trečiadienį pranešė nuolat atnaujinamą pandemijos statistiką skelbiantis Johnso Hopkinso universitetas.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, paskelbtais 20 val. 30 min. vietos (ketvirtadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, bendras koronavirusinės infekcijos aukų COVID-19 skaičius JAV išaugo iki 93 408 žmonių, o 1 561 jų mirė per pastarąją parą.
Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje tiek pagal COVID-19 pacientų mirčių, tiek pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių. Šalyje iki šiol nustatyti 1 551 853 infekcijos atvejai.
Itin sparčiai plinta Brazilijoje
Brazilijoje per pastarąją parą patvirtinta beveik 20 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos atvejų.
Šalies institucijų teigimu, per parą patvirtintas dar 19 951 infekcijos atvejis ir bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 291 579.
Mirčių nuo infekcijos skaičius padidėjo iki 18 859, užfiksavus dar 888 mirties atvejus.
Brazilijoje – tankiausiai apgyvendintoje Lotynų Amerikos šalyje – itin sparčiai plinta naujasis koronavirusas. Pagal patvirtintų infekcijos atvejų skaičių Brazilija dabar yra trečia šalis pasaulyje – po JAV ir Rusijos, o pagal mirčių skaičių Brazilija yra šeštoje vietoje, rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Tankiausiai apgyvendintame Brazilijos mieste San Paule dokumentuotos 5 363 mirtys nuo infekcijos, o tai daugiau nei visoje Kinijoje, kurioje pernai gruodį prasidėjo naujojo koronaviruso protrūkis.
JT: dėl COVID-19 pirmą kartą sumažės žmogaus socialinės raidos lygis
Prognozuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą nuo matavimų pradžios sumažės žmogaus socialinės raidos indeksas, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP).
JT žmogaus socialinės raidos indeksą sukūrė 1990 metais vertinti pasaulio švietimo, sveikatos apsaugos ir gyvenimo lygį.
Pastaruosius tris dešimtmečius šis indeksas visame pasaulyje augo nepaisant krizių, tokių kaip 2007–2009 metų finansų krachas.
„Trigubas COVID-19 smūgis sveikatos apsaugai, švietimui ir pajamoms gali pakeisti šią tendenciją“, – sakė UNDP vadovas Achimas Steineris, kai trečiadienį buvo pristatyta šios agentūros studija.
UNDP dokumente rašoma, jog prognozuojama, kad šiais metais dėl koronaviruso pandemijos visų šalių pajamos vienam gyventojui sumažės keturiais procentais.
Jame pažymima, kad dėl mokyklų uždarymo ir nevienodų nuotolinio mokymosi galimybių padidės atotrūkis švietimo srityje tarp turtingųjų ir skurdžių pasaulio valstybių.
Anot agentūros, jos vertinimais, skurdesnėse šalyse 86 proc. pradinukų šiuo metu nesimoko. Turtingesnėse šalyse šioje amžiaus grupėje šiuo metu nesimoko tik 20 proc. vaikų.