Šį klausimą ketvirtadienį Ramšteino formato susitikimo išvakarėse aptarė Pentagono vadovas Lloydas Austinas ir naujasis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.

„Būtų keista, jei Vokietija persigalvotų, nepaisant Lloydo Austino spaudimo“, – sakė vienas iš pašnekovų.

Anot žurnalistų, prieš L. Austino ir B. Pistoriuso susitikimą kai kurie buvo „labai optimistiški“ ir įsitikinę, kad šalys pasieks pažangą tankų Ukrainai klausimu.

Tačiau interviu televizijos kanalui ARD naujasis Vokietijos gynybos ministras sakė, kad vokiškų tankų „Leopard 2“ tiekimas Ukrainai neturėtų būti siejamas su amerikietiškų mašinų „Abrams“ tiekimu..

Paklaustas, ar Berlynas pasirengęs perduoti Kyjivui sunkiųjų šarvuotųjų mašinų tik tuo atveju, jei analogišką žingsnį žengs Vašingtonas, žinybos vadovas atsakė „nieko nežinąs apie tokį ryšį“.

Tačiau B. Pistorius pažymėjo, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas su JAV prezidentu Joe Bidenu svarsto šią problemą.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad sprendimas šiuo klausimu bus priimtas artimiausiomis dienomis. Bet šiandien aš jums negaliu pasakyti, koks jis bus“, - pridūrė Vokietijos gynybos ministras.

Sausio 18 d. O. Scholzas neatsakė į klausimą dėl tankų „Leopard“ tiekimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet patikino, kad Vokietija ir toliau rems Ukrainą.

Lenkija: mes pasirengę imtis nestandartinių veiksmų

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawełas Jablonskis sako, kad šalis yra pasirengusi imtis „nestandartinių“ veiksmų, jei Vokietija priešinsis „Leopard“ tankų siuntimui į Ukrainą, praneša „Reuters“.

P. Jablonskis pakartojo Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kuris sakė, kad galėtų siųsti į Ukrainą tankus „Leopard 2“ net ir be Vokietijos pritarimo.

Kalbėdamas apie planus perduoti Ukrainai Vokietijoje gaminamų tankų „Leopard“, Lenkijos ministras pirmininkas M. Morawieckis pareiškė, kad Vokietijos sutikimas šiuo atveju nėra būtinoji sąlyga.

Kaip per interviu „Polsat News“ pažymėjo Lenkijos vyriausybės vadovas, grįždamas iš Pasaulinio ekonomikos forumo Davose, Lenkija „su draugais Ukrainoje bei partneriais Vakarų Europoje jau susitarė“ dėl minėtųjų tankų perdavimo.

„Vokietijos pritarimas šiuo atveju tėra antraeilės svarbos. Mes arba greitai gausime jos sutikimą, arba tai padarysime patys. Svarbiausia, kad vokiečiai – ir ne tik vokiečiai, bet ir danai, suomiai, prancūzai ir kitos tautos, bet pirmiausia visgi vokiečiai – kuo greičiau pasiūlytų savo šiuolaikinių tankų ir savos modernios karinės technikos, nes nuo to priklauso galimybės apginti Ukrainos laisvę, o tai reiškia ir visos Europos saugumas“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.

Anot M. Morawieckio, Lenkija taip pat laukia ir Vokietijos apsisprendimo perduoti Ukrainai tankų.

„Šis sprendimas labai svarbus, jis gali turėti lemiamos reikšmės Ukrainai, todėl, kad, panašu, vasarį – remiuosi įvairių ekspertų nuomonėmis, skirtingomis analizėmis – Putinas ir vėl ruošiasi naujam puolimui. Todėl iki to laiko ukrainiečiai turi reikiamai apsiginkluoti“, – sakė politikas.

Lenkijos ministras pirmininkas pažymėjo, kad jo šalis vienai rankų rotai pasiūlė keturiolika tankų, tačiau „norėtų garantijų, kad ir kiti atlieps šį poreikį“: „Kalbant apie kitas šalis, kol kas mažiausiai iniciatyvos rodė vokiečiai. Todėl ir toliau stengsimės, toliau darysime spaudimą Vokietijos valdžiai, kad jie kuo greičiau sureaguotų į mūsų siūlymą“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)