Vašingtonas, kaip teigia šaltiniai, susisiekė su Kremliumi, klausimą aptarė ir su Jungtinių Valstijų sąjungininkais, taip pat prašė Kinijos ir Indijos pagalbos perkalbant Maskvą. Anot CNN, vienas Amerikos pareigūnas įvertino, jog Kinijos ir Indijos vieši pareiškimai buvo „paveikus ir įtikinantis veiksnys“, Rusijai parodęs, kiek brangiai galėtų kainuoti toks fatališkas sprendimas.

Šaltinių teigimu, Jungtinės Valstijos manė, jog galimą branduolinį Rusijos smūgį galėtų paskatinti didžiuliai personalo ir teritoriniai praradimai Ukrainoje: okupuotų Ukrainos teritorijų, tokių kaip Chersono miestas, praradimą Kremlius įsivertino kaip tiesioginį pavojų jam arba Rusijos valstybei kaip tokiai, o tai vienas iš scenarijų, kada rusai branduolinio ginklo panaudojimą vertina kaip būtinybę.

CNN teigimu, Jungtinių Valstijų valdžios pareigūnai baiminosi, kad Kremlius kaip pretekstą gali pasitelkti melagingus teiginius, esą, Ukraina ketino panaudoti vadinamąją nešvariąją bombą. Būtent tai – kaip priedangą, kodėl reikia suduoti branduolinį smūgį – pokalbiuose su Vakarų politiniais ir kariniais atstovais tuo metu akcentavo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir kiti Kremliaus įtakingiausieji.

Teiginiai apie nešvariąją Ukrainos bombą 2022 metų spalį Rusijos buvo transliuojami itin intensyviai – siekta atgrasyti Vakarus nuo paramos Ukrainai, kurios pajėgos 2022 metų rugsėjį gėdingai iš Charkivo išgynė Rusijos pajėgas.

Svarbu pabrėžti, jog Ukrainos pajėgos per visą laiką, kiek trunka karas, ne kartą neva peržengė Rusijos branduolines raudonąsias linijas (už ką turėjo laukti branduolinis atsakas), o tai įrodo, kad dauguma tų Kremliaus raudonųjų linijų – viso labo informacijos kampanijos, kuriomis siekiama užkardyti Ukrainos ir Vakarų veiksmus.

Tai, kad Ukrainai pavyko per kontrpuolimą 2022 metų rudenį išvaduoti Rusijos okupuotų teritorijų, buvo viena iš tų raudonųjų Kremliaus linijų, sako ekspertai. Kitas tokios neva peržengtos ribos pavyzdys – Švedijos ir Suomijos narytės NATO. ISW ekspertai šiuo metu įsitikinę, jog tikimybė, kad dabar Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, yra labai menkai tikėtina.