D. Cameronas sakė, kad mokomąsias misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad Jungtinė Karalystė tokiu būdu parengė 60 000 Ukrainos karių.

Užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai, sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. sukėlė sąmyšį tarp savo sąjungininkų, kai neatmetė galimybės siųsti Vakarų šalių karius į Ukrainą, kad šie padėtų jai atremti Rusijos invaziją.

Emmanuelis Macronas dalyvavo olimpinio kaimelio atidarymo ceremonijoje

Vėliau Londonas patvirtino išsiuntęs į Ukrainą nedidelius dalinius padėti rengti medikus, tačiau ministro pirmininko Rishi Sunako atstovas spaudai teigė, kad šalis nenumato didelio masto siuntimų.

Penktadienį Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu sakė, kad šiuo metu neplanuojama siųsti kovinių pajėgų, tačiau Ukrainos sąjungininkai galėtų apsvarstyti galimybę vykdyti konkrečias mokymo ar išminavimo misijas.

Interviu laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ D. Cameronas sakė, kad Ukrainai reikia daugiau ilgojo nuotolio ginklų ir kad jis yra pasirengęs bendradarbiauti su Berlynu, kad šis galiausiai sutiktų tiekti vokiečių gamybos sparnuotąsias raketas „Taurus“.

Berlynas atsisako perduoti raketas „Taurus“ Ukrainai, baimindamasis, kad dėl jų veikimo nuotolio, kuris yra net 500 km, raketos gali būti panaudotos taikiniams giliai Rusijos teritorijoje smogti.

Nuo praėjusių metų gegužės Prancūzija ir Jungtinė Karalystė aprūpina Ukrainą raketomis „Storm Shadows“, kurios prancūziškai vadinamos SCALP ir kurių veikimo nuotolis yra 250 km, o Jungtinės Valstijos siunčia raketas ATACMS, kurių veikimo nuotolis yra 165 km.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją