Viename iš kalėjimo korpusų už 4,6 mln. eurų įrengta nuolatinė ekspozicija. Joje daugiausia dėmesio skiriama kadaise čia kalintų žmonių gyvenimui ir likimams.
„Naujasis memorialas gali padėti žmonėms daugiau sužinoti apie diktatūras ir laisvės bei demokratijos vertę“, – penktadienį sakė Saksonijos žemės ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris. Jis kalbėjo apie „nacionalinės svarbos pažinimo ir atminties vietą", kurioje istorija tebėra gyva.
Kalėjimas buvo pastatytas 19 amžiuje humanistinės bausmių vykdymo sistemos dvasia. Vėliau nacionalsocialistai jame kalino nusikaltėlius, taip pat politinius kalinius ir kitus marginalizuotus asmenis, pavyzdžiui, Jehovos liudytojus, homoseksualus ir žydus.
Pasibaigus karui, kalėjimu iš pradžių naudojosi sovietai, vėliau – buvusios Rytų Vokietijos valstybės saugumo ministerija. Nuo 20 amžiaus septintojo dešimtmečio jis atliko svarbų vaidmenį Vokietijos Federacinei Respublikai už išpirką susigrąžinant politinius kalinius iš Rytų Vokietijos.
Po susivienijimo kompleksas kurį laiką toliau buvo naudojamas kaip kalėjimas, kol buvo parduotas investuotojui. Dabar čia, maždaug 1 000 kvadratinių metrų ploto ekspozicijos erdvėje, įamžinti tie, kurie buvo įkalinti dviejų diktatūrų laikais.
„Esu įsitikinusi, kad – ypač šiais laikais – mums labiau nei kada nors anksčiau reikia vietų, kurios parodytų skirtumą tarp diktatūros ir demokratijos“, – sakė Vokietijos parlamento įgaliotinė Rytų Vokietijos režimo aukų klausimu Evelyn Zupke.
Jos teigimu, siena tarp Vakarų ir Rytų Vokietijos nėra tik plyšys, einantis per šalį. „Vidinė Vokietijos siena buvo ypač didelis plyšys tūkstančiams šeimų“, – sakė E. Zupke, pridurdama, kad į Vakarus patekę išpirkti kaliniai gal ir laimėjo laisvę, bet jiems teko palikti šeimas bei draugus.
