Ji skiriama tik demokratiškai išrinktiems Afrikos lyderiams, kurie pademonstravo išskirtinę lyderystę ir dirbo visą savo kadenciją. Jų kadencija turi būti pasibaigusi per pastarųjų trejų metų laikotarpį.

Premiją sudaro 5 mln. dolerių (4,1 mln. eurų), kurie išmokami per 10 metų, o paskui iki gyvos galvos mokama po 200 tūkst. dolerių (163 tūkst. eurų) per metus.

E. J. Sirleaf, pirmoji Afrikos valstybės vadovė išrinkta moteris, savo darbą prezidento poste baigė sausio 22 dieną, po maksimalaus 12 metų periodo – dviejų kadencijų.

79 metų E. J. Sirleaf pelnė 2017-ųjų Ibrahimo premiją. Per šešerius metus ji buvo skirta tik antrą kartą.

2011 metais E. J. Sirleaf, kaip moterų teisių gynėja, buvo tarp Nobelio taikos premijos laureatų.

Buvęs Afrikos Sąjungos generalinis sekretorius Salimas Ahmedas Salimas, vadovaujantis Ibrahimo premiją skiriančiam komitetui, sakė, kad E. J. Sirleaf pakeitė Liberijos likimą.

„Ellen Johnson Sirleaf vadovavimą Liberijai perėmė tokiu metu, kai šalis buvo visiškai sugriauta pilietinio karo, ir vadovavo susitaikymo procesui, didžiausią dėmesį skiriant šalies ir jos demokratinių institucijų kūrimui“, – sakė jis.

„Per dvi savo kadencijas ji nenuilstamai dirbo Liberijos žmonių labui. Tokia kelionė negali būti be tam tikrų trūkumų ir šiandien Liberija toliau susiduria su daugeliu iššūkių“, – sakė A. A. Salimas ir pridūrė: „Vis dėlto per 12 savo valdymo metų Ellen Johnson Sirleaf paklojo pamatus, ant kurių Liberija dabar gali statyti.“

Pirmoji laureatė moteris

Premija, kurią įsteigė Sudane gimęs telekomunikacijų magnatas Mo Ibrahimas, per 11 savo egzistavimo metų buvo paskirta tik penkis kartus.

Šis filantropas yra sakęs, kad premijos neskyrimas taip pat pasiuntė įtaigią žinią apie Afrikos lyderius.

M. Ibrahimas sakė, kad yra patenkintas pirmadienio sprendimu.

„Labai sunkiomis aplinkybėmis ji padėjo vesti savo šalį į taikią ir demokratinę ateitį, – sakė jis. – Didžiuojuosi matydamas pirmą moterį Ibrahimo (premijos) laureatę ir tikiuosi, kad Ellen Johnson Sirleaf toliau įkvėps moteris Afrikoje ir už jos ribų.“

Ankstesni keturi premijos laureatai yra Joaquimas Chissano iš Mozambiko (premiją gavo 2007 metais), Festusas Mogae iš Botsvanos (2008 metai), Pedro Piresas iš Žaliojo Kyšulio (2011 metai) ir Hifikepunye Pohamba iš Namibijos (2014 metai).

Buvęs Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Nelsonas Mandela 2007 metais buvo paskelbtas garbės laureatu.

Londone įsikūręs Mo Ibrahimo fondas kasmet parengia Afrikos valdymo indeksą, pagal kurį piliečiai gali vertinti, kaip gerai yra valdomos jų valstybės.

Nuo 2006 metų Liberija buvo vienintelė šalis iš 54, pagerinusi savo pozicijas visose indekso kategorijose. Nuo to laiko Liberija pakilo dešimčia pozicijų iki 28 vietos.

Pernai įvykusius Liberijos prezidento rinkimus laimėjo buvusi futbolo žvaigždė George'as Weah – vienintelis afrikietis, kada nors laimėjęs FIFA geriausio pasaulyje metų žaidėjo titulą (1995 metais) ir prestižinį „Auksinio kamuolio“ apdovanojimą.

Šis valdžios perdavimas laikomas svarbiu etapu Liberijai atsigaunant po pilietinio karo, kuris 1989–2003 metais nusinešė maždaug ketvirtį milijono gyvybių.

Kitos didelės premijos yra Fundamentinės fizikos premija, verta 3 mln. dolerių (2,45 mln. eurų), Templetono fondo premija už išskirtinį indėlį patvirtinant dvasinę gyvenimo dimensiją (1,1 mln. svarų, 1,24 mln. eurų) ir Nobelio premija, kurią nuo 2017 metų sudaro 9 mln. Švedijos kronų (0,9 mln. eurų).