A. F. Rasmussenas pažymėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neturi veto teisės. „Kad ir ką jis apibrėžtų ar manytų esant raudonomis linijomis, mums tiesa sakant, neturėtų būti svarbu“, – kalbėjo A. F. Rasmussenas interviu vokiečių žiniasklaidos grupei „RedaktionsNetzwerk Deutschland“ (RND).
Jis priminė, kad ir Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva, nepaisant visų Maskvos grasinimų, 2004 m. prisijungė prie NATO. „Kadangi jos yra NATO narės, V. Putinas nedrįsta pulti“, – teigė A. F. Rasmssenas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirodė esanti stebėtinai stipti kariniu požiūriu. Su šia šalimi, kaip nauja sąjungininke NATO, esą visas Aljansas būtų stipresnis nei kada nors anksčiau.
NATO viršūnių susitikime, kuris antradienį ir trečiadienį vyks Vilniuje, esą turi būti nubrėžtas „greitai įveikiamas kelias į narystę, panašiai kaip Švedijos ir Suomijos atveju“.
Tuomet, anot A. F. Rasmusseno, jau NATO viršūnių susitikime Vašingtone 2024 m. Kyjivas galėtų būti oficialiai pakviestas prisijungti. Jis įspėjo, kad prieš priimat Ukrainą į NATO jokiu būdu negalima pirmiausiai laukti taikos susitarimo. Nes tai suteiktų V. Putinui „visišką sprendimų galią“. Jis vis tęstų karą ir taip galėtų užkirsti kelią Ukrainos narystei tiek ilgai, kiek norėtų, aiškino A. F. Rasmussenas.
