Kiti siūlymai, pateikti Gynybos ministerijos darbo grupės paruoštoje medžiagoje, kaip sušvelninti neigiamą visuomenės reakciją dėl karo aukų, apima samdomųjų pagal sutartis (kontraktininkų) skaičiaus didinimą bei didesnį automatiškai valdomų transporto priemonių panaudojimą, Specialiosios aviacijos tarnybą (SAS) bei kitas specialiąsias karines pajėgas. Pasak ministerijos, elitinių karių mirtys sulaukia didesnės reakcijos iš visuomenės ir žiniasklaidos nei kontraktininkų mirtys.
2012 m. lapkričio mėn. sudarytame ir „The Guardian“ pagal Teisės į informaciją įstatymą gautame dokumente kalbama, kaip galima daryti įtaką visuomenės reakcijai dėl aukų bei rekomenduojama, kad karinės pajėgos „aiškiai ir nuolat teiktų informaciją tam, kad būtų daroma įtaka pagrindinei žiniasklaidai ir visuomenės nuomonei“.
Dokumente teigiama, kad vykdydama šią kampaniją, D. Britanijos gynybos ministerija turėtų atlikti veiksmus, vienas kurių turėtų būti „repatriacijos ceremonijų statuso mažinimas“. Tai nuoroda į procesijas, kai katafalku vežami vėliavomis uždengti karstai per miestus, įsikūrusius šalia Karališkųjų oro pajėgų bazių, kur pargabenami žuvusiųjų kūnai.
Per ketverius metus iki 2011 m., 345 per karinius veiksmus žuvusių kariškių kūnai buvo pargabenti į Lyneham Karališkųjų oro pajėgų bazę, o tada vežami pro Viltšyre esantį Wootton Bassett miestelį. Nuo 2011 m. žuvusiųjų kūnai repatrijuojami per Brize Norton Karališkųjų oro pajėgų bazę Oksfordšyre, iš kur katafalkai pravažiuoja pro šalimai esantį Cartenon miestelį.
Gynybos ministerijos darbo grupės siūlymas sulaukė kritikos iš kai kurių žuvusių karių šeimos narių. Deborath Allbutt, kurios vyras Stephenas žuvo nuo sąjungininkų ugnies Irake 2003 m., apibūdino šiuos siūlymus kaip mirčių slėpimą.
„Jie kovoja bei aukoja savo gyvybes. Kodėl jie turėtų būti slepiami? Tai būtų visiškai negarbinga.“ D. Allbutt kartu su kitų žuvusiųjų artimaisiais šiais metais pasiekė , kad būtų priimtas sprendimas, jog nužudytų ar sužeistų kariškių artimieji galėtų reikalauti padengti patirtus nuostolius pagal įstatymą.
Dokumente pateiktos rekomendacijos imtis veiksmų „visuomenės jautrumui mažinti dėl karinėms operacijoms būdingų bausmių“ bei teigiama, kad Gynybos ministerija turėtų „skleisti nuomonę, jog karinė tarnyba gali pareikalauti pasiaukojimo bei tokie pavojai patiriami sąmoningai ir savo noru“.
Šis dokumentas prilygsta analizei, kodėl D. Britanijos visuomenė ir Europos Parlamento (EP) nariai neparėmė atakų prieš Siriją. Taip pat dokumente teigiama, kad bet kokio konflikto atveju, Gynybos ministerija turėtų užtikrinti, kad priežastis, kodėl ketinama kariauti, būtų „aiškiai pateikta visuomenei“.
Tarp kitų siūlymų rekomenduojamos didelės investicijos į „autonomines automatiškai valdomų transporto priemonių sistemas“, kibernetines operacijas ir didesnį kontraktininkų skaičių.
Privačių karinių kompanijų skaičiaus augimas per pastaruosius dešimt metų buvo įspūdingas: „Nei žiniasklaida, nei Vakarų visuomenė nesitapatino su kontraktininkais taip, kaip su šauktiniais kariais. Būtent todėl samdinių aukos kariniais tikslais priimtinos labiau nei šauktinių.“