„Bet koks konfliktas, kuriame dalyvauja viena ar kelios branduolinį ginklą turinčios valstybės, yra nepaprastai pavojingas“, – trečiadienį interviu perspėjo Beatrice Fihn, vadovaujanti Tarptautinei branduolinių ginklų atsisakymo kampanijai.
Dvi didžiausios pasaulyje branduolinį ginklą turinčios valstybės yra įklimpusios į ginčą dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie sienos su Ukraina, baiminantis galimos invazijos.
JAV šią savaitę atmetė pagrindinį Rusijos reikalavimą neleisti Ukrainai tapti NATO nare, tačiau pasiūlė „savitarpio“ priemones abipusio saugumo problemoms spręsti, taip siekdamos rasti „diplomatinį kelią“ išeiti iš krizės.
B. Fihn pabrėžė, kad labai svarbu skubiai nuraminti situaciją, perspėdama, kad „labai sparčiai besivystančioje saugumo aplinkoje... viskas gali labai labai greitai paaštrėti“.
„Man neramu, kad kas nors gali pakrypti siaubinga linkme“, – sakė ji.
Ji pareiškė ypatingą susirūpinimą ne tik dėl „branduolinių ginklų, esančių Rusijoje prie sienos, bet ir visoje Europoje“, kurie didelio konflikto atveju gali tapti „taikiniais“.
„Tai yra momentas, kai reikia ne užsiimti karo kurstymu, mačistiniais grasinimais, bet iš tikrųjų sėsti prie stalo ir derėtis“, – sakė ji.
„Sumažinti įtampą“
B. Fihn taip pat pabrėžė būtinybę apskritai skatinti branduolinį nusiginklavimą, nes tai padėtų deeskaluoti priešpriešą.
„Girdėjome balsų iš Baltarusijos, kalbančių apie norą ten dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus, o tai, mano nuomone, yra be galo pavojinga situacija“, – sakė ji.
Pasak jos, geras būdas sumažinti įtampą būtų, jei Baltarusija, Ukraina ir kitos šalys pasirašytų naują pasaulinę sutartį, uždraudžiančią branduolinių ginklų naudojimą, kūrimą, gamybą, bandymus, dislokavimą, kaupimą ir grasinimus panaudoti.
ICAN laimėjo 2017 metų Nobelio taikos premiją už svarbų vaidmenį rengiant Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį, kuri įsigaliojo prieš metus.
Sutartį ratifikavo 59 šalys, o dar daugiau ją pasirašė, nors tarp jų nėra nė vienos iš branduolinių ginklų turinčių valstybių.
