„Rusijos karinė kampanija darosi vis aršesnė, o Ukrainos ginkluotosios pajėgos drąsiai atremia puolimą, – žurnalistams sakė J. Borrellis. – Yra daug civilių aukų... ir didėja žmonių, ieškančių prieglobsčio, bėgančių nuo karo, srautas“.
Sekmadienį ES pristatė 450 mln. eurų paketą, skirtą ginklų tiekimui Ukrainai finansuoti. Tai pirmas kartas, kai blokas sutiko siųsti ginklus į trečiąją šalį.
J. Borrellis sakė, kad Kijevo prašymu ES „mobilizavo“ savo palydovinį centrą Madride teikti Ukrainai geokosminę žvalgybinę informaciją.
J. Borrellis patikslino savo sekmadienį padarytą pareiškimą, kad 27 šalių blokas tieks Ukrainai naikintuvus.
„Kai kurios Europos šalys, jei nori, dvišaliu pagrindu gali mobilizuoti bet kokią pagalbą, kad padėtų Ukrainai apsiginti, o jai taip pat reikia lėktuvų, – sakė jis. – Tačiau tai turėtų būti tos Europos šalys, kurios turi naikintuvų, kuriuos galėtų pilotuoti Ukrainos karinių oro pajėgų pilotai“.
Be karinės paramos, ES taip pat pradėjo taikyti griežčiausias per visą savo istoriją sankcijas Maskvai, įskaitant transakcijų su Rusijos centriniu banku blokavimą.
Pagrindinė energijos eksportuotoja Rusija pagrasino atkeršyti dėl šių priemonių, o J. Borrellis perspėjo ES piliečius, kad bausmės Maskvai „turės savo kainą“.
„Sankcijos turės atoveiksmį. Sankcijos kainuoja“, – sakė J. Borrellis. – Tačiau turime būti pasirengę sumokėti šią kainą dabar, nes priešingu atveju ateityje turėsime sumokėti daug didesnę kainą“.
