Cituodamas neįvardytus administracijos pareigūnus, laikraštis nurodė, kad pastaraisiais mėnesiais B.Obamai pavyko susitarti su JAV kariškiais, jog šalies branduolinis arsenalas būtų sumažintas maždaug trečdaliu.
Savo kalboje B.Obama veikiausiai neminės konkrečių skaičių, tačiau Baltųjų rūmų pareigūnai numato, kad naudojimui parengtų branduolinių užtaisų turėtų būti palikta tik kiek daugiau nei tūkstantis, sakoma pranešime.
Šiuo metu JAV turi apie 1 700 branduolinių užtaisų, o naujoje sutartyje su Rusija dėl strateginės ginkluotės mažinimo (START), kuri buvo ratifikuota Senato 2009 metų pabaigoje, numatoma, kad iki 2018 metų šių ginklų turi likti apie 1 550.
Tačiau B.Obama "įsitikinęs, kad galime imtis gana radikalaus mažinimo - ir sutaupyti daug pinigų - nesukeliant pavojaus Amerikos saugumui per (prezidento) antrąją kadenciją. Ir Štabų vadų komiteto pirmininkas pritarė šiai koncepcijai", - "The New York Times" cituoja vieną pareigūną.
Tačiau Baltieji rūmai vengia derėtis dėl visiškai naujos sutarties su Rusija, nes Maskva veikiausiai reikalautų apriboti JAV ir NATO priešraketinės gynybos sistemas Europoje, o atėjus laikui ratifikuoti tokį susitarimą gali atsinaujinti dideli ginčai tarp demokratų ir respublikonų Senate, nurodė dienraštis.
Vietoje B.Obama svarsto galimybę neformaliai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl abipusių ginkluotės mažinimų pagal naująją START sutartį, neprisiimant būtinybės ratifikuoti naują dokumentą, pažymėjo "The New York Times".