Kol kitos valstybės – nuo Italijos iki Jungtinės Karalystės – užsidarė karantinui, švedai apsiėjo be griežtų ribojimų, vadovavosi tik sveiku protu.
Tokia pasirinkta valdžios strategija kaip reikiant pykdė nerimaujančius dėl augančio aukų skaičiaus ir buvo itin palankiai vertinama susirūpinusiųjų asmeninėmis laisvėmis ir ekonomika.
Švedijos strategijos rezultatas? Didžiausias aukų skaičius iš visų šalies kaimynių, tačiau ne toks skaudus smūgis šalies ekonomikai, nei kad patyrė dauguma Europos šalių (išskyrus gana lengvai išsisukusius danus).
Europai sukant galvą, kaip suvaldyti vėl nevaldoma tapusią koronaviruso situaciją, vis daugiau šalių nedrąsiai dairosi Švedijos pavyzdžio pusėn.
Valdžios gana drąsiai taiko griežtas priemones ar net lokalius karantinus židiniais virtusiems regionams ar miestams (tą patį pradeda daryti ir pati Švedija), tačiau neskuba spausti per stipriai ir vengia uždrausti bet kokį socialinį gyvenimą, kaip kad buvo padaryta pavasarį.
Politikai ne be reikalo nuogąstauja dėl ekonomikos ir valstybės finansų, kaip reikiant nukraujavusių pirmąjį pusmetį, bei dėl nuo ribojimų pervargusios visuomenės psichologinės būklės. Nauja strategija subtilesnė (lyginant su tikru ribojimų volu, pavasarį pervažiavusių ištisas šalis), ji turi pakankamai politinės ir ekonominės prasmės, nors ribojimų taikiniais tapusių miestų valdžios ir švaistosi kaltinimais nesąžiningais sprendimais.
Svarbiausias klausimas šiuo atveju skamba taip: ar gali tokia strategija užkirsti kelią aukų ir ligoninėse gydomų sergančiųjų skaičių augimui?
Praeito sekmadienio naktį Italija tapo naujausia Europos šalimi, nusprendusia nesiimti tokių pačių viruso protrūkio suvaldymo priemonių, kokias taikė pavasarį. Valdžia, nors į ligonines patenka vis daugiau sergančiųjų, nusprendė neuždaryti barų ir restoranų, leisti tęsti veiklą kirpykloms ir sporto klubams.
Prancūzijoje šalies prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad antro karantino valstybėje nebus – jis, esą, kliaujasi vietiniais sprendimas, pavyzdžiui, lokaliu karantinu Paryžiaus teritorijoje.
Kol kas skaudžiausiai nuo antrosios bangos nukentėjusi Ispanija taip pat griežtina ribojimus konkrečiose vietovėse, pavyzdžiui, Madrido regione, kur draudžiamas bet koks nebūtinas judėjimas, tačiau apie visą šalį apimsiančius pokyčius nekalba.
Antrosios bangos suvaldymui pasirinktos taktikos pasikeitimai labai ryškiai atsispindi statistikoje. Oksfordo universiteto vyriausybinės Blavatniko mokyklos ekspertai analizuoja visame pasaulyje taikomų priemonių, skirtų pažaboti viruso plitimą, veiksmingumą ir skaičiuoja vadinamąjį griežtumo indeksą. Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos žymuo spalio viduryje sudarė maždaug 50 iš 100. Švedijos indeksas pirmosios bangos epicentre sudarė 46 (dabar jis siekia 37).
Švelnesnės taktikos pasirinkimą pagrindžia faktas, kad naujas viruso proveržis geriau kontroliuojamas nei pavasarį. Mirčių ir ligoninėse gydomų sergančiųjų skaičiai auga, tačiau jie vis dar žymiai mažesni nei pirmą kartą.
Italijoje pirmosios bangos siautulyje intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma daugiau nei 4 tūkst. pacientų. Dabar šis skaičius dar mažesnis nei penktadalis tos liūdnos statistikos. Nacionalinės sveikatos priežiūros sistemos atlieka daugiau testų nei balandį bei yra geriau pasirengusios susidoroti su pacientų antplūdžiu.
Neprarandama viltis, kad, žmonėms geriau suvokus viruso problemos mastą, sąmoningas saugaus socialinio atstumo laikymasis viruso plitimą sutramdys. Juk Švedijos valdžia pirmiausia kliovėsi savo piliečių pareiga atsakyti už savo veiksmus, ir to pakako vasarą virusą suvaldyti (kaip ir kitose Europos šalyse, pasirinkusiose griežtesnę strategiją).
Yra atsargių signalų, jog regioniniai karantinai iš tiesų gali būti veiksmingi. Ispanijoje naujų atvejų skaičius auga visoje šalyje, tačiau augimas Madrido regione sulėtėjo, kaip ir sumažėjo į ligonines guldomų sergančiųjų skaičius.
Deja, neįmanoma pasakyti, ar viso to pakaks. Tam, kad pandemija taptų nekontroliuojama, reikia visai nedaug. Naujų atvejų skaičiui augant kaip ant mielių, vis sunkiau nustatyti viruso kelią.
Testavimas kartais vis dar vyksta ne be trūkumų, vietovėse, vadinamose viruso židiniais, formuojasi savotiškos norinčiųjų išsitirti spūstys.
Pavyzdžiui, Belgijoje šiuo metu testai daromi tik simptomus jaučiantiems asmenims. Į Europą sliūkina žiema, tad žmonės telksis uždarose patalpose, kur virusas plinta greičiau ir paprasčiau.
Valdžia daro viską, kas jos galioje, kad išvengtų nacionalinių karantinų, tačiau galiausiai rinksis ne ji. Airija jau įsivedė antrą visuotinį karantiną. Jeigu Europos ligoninėse pristigs lovų, atsispirti griežtesnių ribojimų pagundoms bus vis sunkiau ir sunkiau. Lieka neaišku, ar likusioje Europoje pasiteisins Švedijos pavyzdys.
