Šypsodamasi ir mojuodama ranka didžiuliai žmonių miniai nedidukė bet nepalenkiama Nobelio taikos premijos laureatė pasirodė prie aptriušusio namo, kuriame karinė chunta laikė ją uždarytą 15 iš pastarųjų 21-erių metų.
Džiaugsmingais sveikinimo šūksniais ir plojimais pratrūko tūkstantinė minia, susirinkusi kepinant karšai tropikų saulei, kad bent akies krašteliu pamatyti savo dievaitę - 65 metų disidentę, kurią šalininkai vadina tiesiog Ponia.
Pakėlusi kažkieno mestą gėlę, Augn San Suu Kyi papuošė ja savo plaukus. Žmonės plūstelėjo prie jos namų artyn, vos tik policija pradėjo ardyti apsaugines užtvaras.
Chunta atkakliai siekė atriboti nuo pasaulio ir nutildyti opozicijos lyderę, retkarčiais ją paleisdama vien tam, kad vėl areštuotų, tačiau šioje neturtingoje šalyje daugeliui žmonių ji iki šiol įkūnija geresnės ateities viltį.
"Galvoju apie ją kaip apie savo motiną, taip pat seserį ir senelę, nes ji yra mūsų nepriklausomybės lyderio generolo Aung Sano dukra, - sakė 45 metų Naing Naing Winas (Baing Naing Vinas). - Jos gyslomis teka jos tėvo kraujas."
Nepaisydami galimo susidorojimo šalyje, kurios karinis režimas laiko daugiau nei 2 200 politinių kalinių, daugelis disidentės šalininkų vilkėjo marškinėlius su jos atvaizdu ir užrašu: "Mes stovime su Aung San Suu Kyi".
Aktyvistus fotografavo ir filmavo civilius drabužius vilkintys policijos agentai.
Nuo namų šeimininkės iki demokratijos didvyrės
Aung San Suu Kyi, kadaise buvusi namų šeimininkė, o vėliau tapusi Birmos opozicijos lydere ir viena iš labiausiai žinomų pasaulyje politinių kalinių, yra svarbus kovos su diktatūra simbolis šalyje, kurią valdo vienas iš griežčiausių karinių režimų.
Kad ir kaip ryžtingai Aung San Suu Kyi stojo prieš generolus, jos šalis, anksčiau vadinta Birma, nė kiek nepriartėjo prie demokratijos po 48 metų žiauraus karinio režimo - praeitą sekmadienį Birmoje vykusius rinkimus vėl lengvai laimėjo chunta.
Tačiau 65 metų Nobelio taikos premijos laureatė, kuri 15 iš pastarųjų 21 metų praleido namų arešte arba kalėjime, šeštadienį vėl buvo paleista į laisvę, kai baigėsi jos vėliausio namų arešto terminas.
Laukdami jos tikėtino paleidimo, šimtai Aung San Suu Kyi šalininkų susirinko prie jos partijos būstinės ir namų.
Smulkaus sudėjimo, paprastai švelniai kalbanti moteris, kuri 1991 metais pelnė Nobelio taikos premiją, atlieka svarbų vaidmenį, atkreipdama pasaulio dėmesį į Birmos karinį režimą ir žmogaus teisių padėtį šioje šalyje.
Disidentė, kurią milijonai tėvynainių vadina tiesiog Ponia, atsisako išsižadėti savo išteklių turtingos šalies.
"Man tikroji laisvė yra laisvė nuo baimės, o jeigu negalite gyventi nebijodami, neturėsite oraus žmogiško gyvenimo", - anksčiau sakė Aung San Suu Kyi.
Jos Nacionalinė lyga už demokratiją (NLD) triuškinamai laimėjo ankstesnius rinkimus 1990 metais, tačiau šis judėjimas nebuvo prileistas prie valdžios. Kai NLD nusprendė nedalyvauti praeitą sekmadienį vykusiuose rinkimuose, chunta šią partiją paleido.
Aung San Suu Kyi turėjo išeiti į laisvę pernai gegužės 27 dieną, tačiau padėtis pasikeitė, likus kelioms savaitėms iki planuoto paleidimo, kai vienas amerikietis nekviestas įsibrovė į jos namus, perplaukęs ežerą ir pareiškęs, jog Dievas jį pasiuntė perspėti disidentę apie gresiantį pasikėsinimą.
Opozicijos lyderei pernai rugpjūtį buvo skirtas naujas namų arešto terminas už tai, kad ji leido įsibrovėliui Johnui Yettaw pasilikti jos namuose dvi naktis. Chunta pareiškė, jog šis poelgis buvo saugumo taisyklių pažeidimas.
Paskutinį kartą disidentė buvo paleista 2002 metų gegužę ir tuojau po to išvyko į kelionę po šalį, pritraukdama dideles savo šalininkų minias, tačiau skatindama kariškių vyriausybės rėmėjų priešiškumą.
Kaip nurodo žmogaus teisių organizacijos, 2003 metų gegužės 30 dieną Aung San Suu Kyi ir jos palydovai buvo iš pasalų užpulti su vienos vyriausybe susijusios grupuotės. Tremtyje gyvenantys disidentai įtaria, kad per tą incidentą buvo nužudyti apie 70 NLD šalininkų.
Kariškiai dėl šių susirėmimų apkaltino Aung San Suu Kyi ir skyrė jai "apsauginį areštą" slaptame kalėjime. Šis žingsnis sukėlė tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą -Vakarų valstybės Birmai paskelbė sankcijas, o kaimyninės šalys išsakė precedento neturėjusį pasmerkimą.
2003 metais Aung San Suu Kyi buvo atlikta sudėtinga operaciją, o vėliau disidentė buvo laikoma faktiškai įkalinta savo namuose Jangone, neleidžiant jau naudotis telefonu, taip pat griežtai ribojant susitikimus su lankytojais.
"Antroji kova"
Aung San Suu Kyi ilgai gyveno užsienyje, o 1988 metais grįžo slaugyti sergančios motinos į savo šeimos namus Jangone prie Injos ežero. Kaip tik tuo metu Birmoje padidėjo nepasitenkinimas kariniu režimu ir visoje šalyje įsiplieskė demokratijos šalininkų protestai.
1988 metų rugpjūčio 26 dieną Aung San Suu Kyi pirmąkart pasakė kalbą protestuotojų miniai, stovėdama ant sostinėje esančios istorinės Švedagono pagodos laiptų.
Pirmąkart ją pamatę žmonės stebėjosi moters panašumu į jos tėvą generolą Aung Saną - labai gerbiamą didvyrį, atvedusį Birmą prie nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos slenksčio, tačiau nužudytą 1947 metais.
"Būdama savo tėvo dukra, negaliu likti abejinga visiems šiems įvykiams", - Aung San Suu Kyi, kuriai buvo tik dveji metai, kai buvo nužudytas jos tėvas, tąsyk sakė didžiulei miniai.
Karinė chunta demokratinio judėjimo protestus jėga numalšino kitą mėnesį. Tūkstančiai žmonių buvo nužudyti arba suimti, tačiau generolai pažadėjo surengti rinkimus.
1989 metais Aung San Suu Kyi pažeidė tabu, viešai pasmerkusi buvusį Birmos diktatorių Ne Winą (Nė Viną), vadindama jį šalies nesėkmių šaltiniu.
Ši kalba padidino disidentės populiarumą, tačiau taip pat nulėmė jos likimą: 1989 metų liepos 19 dieną jau buvo skirtas namų areštas, kuriame aktyvistė buvo laikoma šešerius metus. Didžiąją dalį šio laiko Aung San Suu Kyi skyrė mokymuisi, budistinėms meditacijoms, tai pat skambino pianinu.
Jos žinia kariškiams visada buvo garsi ir aiški: Aung San Suu Kyi reikalavo atviro dialogo su chunta ir Birmos etninėmis mažumomis, kuris galėtų padėti šaliai išeiti iš politinės aklavietės.
Generolai atsisakė ją pripažinti, ginčydami disidentės patriotizmą ir vadindami ją jos vyro brito vardu - "ponia Michael Aris". Chunta ją kaltino esant išdavike, tapusia Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų įrankiu, įgyvendinant šių šalių imperialistines ambicijas.
Aung San Suu Kyi kova dažnai lyginama su buvusio Pietų Afrikos Respublikos lyderio Nelsono Mandelos ir Indijos nepriklausomybės lyderio Mahatmos Gandhi veikla. Šie laisvės kovotojai jai daugelį metų teikė įkvėpimo.
Dabar Aung San Suu Kyi laikoma viena iš iškiliausių pasaulyje sąžinės kalinių, tačiau ši kova jai asmeniškai labai brangiai kainavo.
Disidentė nuolat atsisakydavo išvykti iš Birmos, baimindamasi, kad jau nebebus leista sugrįžti. Jos vyrui, dėsčiusiam Oksfordo universitete, Birmos valdžia atsisakė išduoti vizą netgi tada, kai jis norėjo pasimatyti su žmona prieš savo mirtį nuo prostatos vėžio.
Maiklas Arisas mirė 1999 metų kovą, o Aung San Suu Kyi atmetė chuntos pasiūlymą išvykti į jo laidotuves Didžiojoje Britanijoje.
Aung San Suu Kyi gimė 1945 metų birželio 19 dieną Jangone, kuris tuomet vadintas Rangūnu. Ji mokėsi Birmoje ir Indijoje, kur jos motina dirbo ambasadore, o vėliau išvyko studijuoti į Oksfordą.
1972 metais ji susituokė su M.Arisu ir užaugino du sūnus - Alexander'ą ir Kimą - gyvendama Butane, Indijoje ir Japonijoje, o vėliau vėl apsistojusi Oksforde.
Aung San Suu Kyi, kuri teigia, jog jai ir kitiems demokratinio judėjimo aktyvistams areštai ir kalinimas tėra "profesinė rizika", niekada nesureikšmindavo savo patiriamų sunkumų, sakydama, kad Birmos žmonėms tenka iškęsti daug daugiau.
"Ką turime - tai atkaklumo. Tai nėra kantrybė, tik atkaklumas. Esame pasiruošę išgyventi, kad ir kokios būtų kliūtys", - ji sakė naujienų agentūrai "Reuters" 2002 metais.