J. Bidenas sakė, kad abi Šiaurės šalys būtų „stiprios, patikimos, itin pajėgios naujos sąjungininkės“, prisiimdamos „šventą įsipareigojimą“ prisidėti užtikrinant JAV vadovaujamo transatlantinio aljanso kolektyvinę gynybą.
Anksčiau šį mėnesį Senatas 95 balsais prieš vieną pritarė Šiaurės šalių stojimui, tad Jungtinės Valstijos tapo 23-ia tai padariusia šalimi bloke, šiuo metu turinčiame 30 narių. Kad Suomija ir Švedija būtų priimtos, reikalingos visų NATO narių sutikimas.
J. Bidenas, laikantis ryšių su tradicinėmis JAV sąjungininkėmis, pašlijusių per jo pirmtako Donaldo Trumpo kadenciją, atkūrimą savo administracijos prioritetu, gyrė NATO kaip „Amerikos saugumo pagrindą“.
„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios transatlantiniam aljansui“, – pabrėžė jis.
J. Bidenas taip pat gyrė Suomiją ir Švediją – anot jo, abi šalys turi „stiprias demokratijos institucijas, stiprias kariuomenes ir stiprias bei skaidrias ekonomikas“, dabar sustiprinsiančias NATO.
Tuo metu prezidento Vladimiro Putino vadovaujama Rusija „sudaužė taiką ir saugumą Europoje“, vasario pabaigoje įsiverždama į Ukrainą, kalbėjo J. Bidenas.
„Putinas galvojo galintis mus suskaldyti... Tačiau jis gaus lygiai tai, ko jis nenorėjo“, – pabrėžė JAV lyderis.