„Manome, kad JAV buvimas Vokietijoje yra svarbus ne tik Vokietijos saugumui, bet ir JAV saugumui, ir ypač Europos saugumui“, – vizito į Lenkiją metu, praėjus dienai nuo JAV prezidento pranešimo, sakė H. Maasas.
Panašiai apie situaciją kalbėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškęs, kad JAV kariai Europoje užtikrina geresnį abejų Atlanto pakrančių saugumą, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui patvirtinus savo planus sumažinti Vokietijoje dislokuotų amerikiečių karių skaičių.
Aljanso gynybos ministrai trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančioje vaizdo konferencijoje aptars D. Trumpo planus trečdaliu, iki 25 tūkstančių, sumažinti Vokietijoje laikomą kontingentą.
Šis žingsnis kritikuojamas dėl mažėjančio Amerikos indėlio į Europos gynybos užtikrinimą ir mažėjančių galimybių daryti įtaką Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.
J. Stoltenbergas sakė telefonu aptaręs šį klausimą su D. Trumpu praėjusį pirmadienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai apie numatomą pajėgų Europoje mažinimą pranešė JAV žiniasklaida.
„Mano žinutė buvo tokia, kad JAV [pajėgų] buvimas yra naudingas Europai, bet jis taip pat naudingas Šiaurės Amerikai ir Jungtinėms Valstijoms“, – J. Stoltenbergas kalbėjo žurnalistams.
„JAV [karių] buvimas Europoje yra susijęs ne tik su Europos apsauga, bet taip pat susijęs su JAV galios už Europos ribų išsaugojimu“, – sakė jis.
Žinia apie JAV planus atrodė užklupusi Berlyną visiškai netikėtai ir sukėlė kai kurių aukšto rango Vokietijos politikų susirūpinimą.
JAV pajėgos šioje geopolitiškai itin svarbioje šalyje laikomos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir Šaltojo karo metais sudarė didžiąją dalį NATO įprastinių pajėgų, skirtų gintis nuo Sovietų Sąjungos.
Vadovaujant prezidentui Vladimirui Putinui, Rusijos karinės ambicijos vėl padidėjo, tad JAV pajėgų vaidmuo per pastaruosius du dešimtmečius vėl išaugo.
D. Trumpas pranešė, kad mažina karių skaičių bausdamas Vokietiją už tai, kad ji nepakankamai išleidžia savo gynybai.
D. Trumpas ne kartą kaltino NATO nares Europoje, kad jos vengia prisiimti visą naštą ir nevykdo įsipareigojimo iki 2024 metų skirti savo gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, taip pat pernelyg naudojasi Aljanso istorine lydere – Jungtinėmis Valstijomis.
Nors JAV pajėgų buvimas Vokietijoje yra numatytas šių šalių dvišaliame susitarime, pasak J. Stoltenbergo, tai „liečia visą aljansą“.
Tačiau jis pabrėžė, kad JAV planas dėl kontingento mažinimo dėl nėra galutinis.
„Jungtinės Valstijos ir prezidentas pranešė tai, ką pranešė, bet kol kas dar nenuspręsta, kaip ir kada šis sprendimas bus įgyvendintas“, – sakė jis.
Reikšdami susirūpinimą dėl D. Trumpo planų kai kurie NATO diplomatai atkreipė dėmesį, kad prezidentas jau anksčiau yra padaręs panašių pareiškimų apie karių išvedimą iš kitų pasaulio šalių, tik šių planų rezultatas būtų mažiau dramatiškas.
Jie taip pat pažymi, kad didelio kontingento perdislokavimas bus ne tik brangus, bet ir logistiškai komplikuotas, tad šie veiksniai galėtų nulemti galutinį JAV sprendimą.