M. Barnier kalbėjosi su žurnalistais po keturias dienas trukusių diskusijų, kuriomis buvo pradėtos ilgus mėnesius truksiančios derybos už uždarų durų, jose dalyvauja apie 100 kiekvienos pusės pareigūnų.
„Kalbant visiškai nuoširdžiai, yra daug skirtumų, ir tai yra labai rimti skirtumai, tačiau tai tikriausiai yra gana natūralu“, – žurnalistams sakė M. Barnier.
Derybininko teigimu, derybos užstrigo ties keliais klausimais, įskaitant sąžiningą JK bendrovių konkurenciją, kuri dažnai vadinama „lygaus žaidimo lauko“ užtikrinimu.
Jis taip pat išreiškė nerimą dėl Londono atsisakymo laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.
M. Barnier tikino, kad, nors prekybos susitarimą pasiekti vis dar įmanoma, tai bus labai sudėtinga, nes britų premjeras Borisas Johnsonas atsisakė pratęsti derybas iki kitų metų.
Iki gruodžio 31 d. Jungtinė Karalystė gali prekiauti taip pat, kaip ir būdama ES nare – be muitų ar kitų barjerų, tačiau šalis taip pat neturi balsavimo teisės sprendžiant Bendrijos politikos klausimus.
M. Barnier tvirtino, kad gruodžio 31 d. terminas yra itin trumpas, o analitikai pabrėžia, jog toks terminas neleis pasiekti visapusiško susitarimo.
Prancūzas derybininkas taip pat patikino, kad „Brexit“ turės „daug, labai daug pasekmių, kurioms turime ruoštis. Dalykai nevyks įprastu režimu“.
Britų ir ES pareigūnai derėjosi Briuselyje įsikūrusiame konferencijų centre. Derybos vyko pasiskirsčius į 9 grupes, kiekviena jų buvo atsakinga už tam tikrą sritį. Daugiausia nesutarimų kilo dėl prekybos ir žvejybos.
M. Barnier pažymėjo, kad žvejybos klausimai nebuvo išspręsti, nes JK siekia kontroliuoti šalies vandenyse žvejojančius ES valstybių narių laivus.
„Jungtinė Karalystė nenori, kad žvejybos susitarimas būtų įtrauktas į mūsų ekonominį susitarimą, ji nori kasmet derėtis dėl abipusės prieigos prie JK vandenų ir Europos vandenų. Kaip buvęs savo šalies žvejybos ministras, be kita ko, galiu pasakyti, kad tai nėra praktiška“, – sakė M. Barnier.
„Yra 100 (žuvų) rūšių, apie 100 rūšių. Ką galima padaryti su Norvegija dėl penkių rūšių, tiesiog neįmanoma dėl 100 rūšių“, – aiškino jis.
Tiesa, derybose beveik nekalbėta apie JK itin svarbų finansų sektorių, nes Briuselis savanoriškai siūlo prileisti Londone įsikūrusius britų bankus prie ES rinkos.
Abi pusės planuoja surengti iš viso penkis derybų etapus iki birželį vyksiančio ES ir JK viršūnių susitikimo, kuriame lyderiai įvertins derybų pažangą. Kitas derybų etapas vyks kovo 18 d. Londone.
M. Barnier pareiškė, kad JK reikalavimo pasitraukti iš ES kolektyvinio žvejybos teisių susitarimo būtų neįmanoma įgyvendinti.
„Jungtinė Karalystė nenori, kad žvejybos susitarimas būtų įtrauktas į mūsų ekonominį susitarimą, ji nori kasmet derėtis dėl abipusės prieigos prie JK vandenų ir Europos vandenų. Kaip buvęs savo šalies žvejybos ministras, be kita ko, galiu pasakyti, kad tai nėra praktiška“, – sakė M. Barnier.
„Yra 100 (žuvų) rūšių, apie 100 rūšių. Ką galima padaryti su Norvegija dėl penkių rūšių, tiesiog neįmanoma dėl 100 rūšių“, – aiškino jis.