"Tai du žmonės, su jais atliekami tyrimo veiksmai, atliktos pirmosios apklausos, dalyvaujant advokatams, ir gauti pirmieji parodymai", - pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.
Pasak jo, šiuo metu tikrinamos sulaikytųjų sąsajos su sprogimais, įvykdytais prieš kelerius metus Vitebske ir švenčiant Nepriklausomybės dieną Minske 2008 metų liepos 3 dieną.
"Duomenų apie galimas jų sąsajas su šiais sprogimais gauta iš pačių įtariamųjų", - sakė A.Švedas.
"Kiek jie susiję su ankstesniais sprogimais - mes dabar aiškinamės", - pažymėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.
Pasak jo, remiantis vaizdo įrašu Maskvos metropolitene, "labai įtikėtina, kad vienas sulaikytųjų yra vykdytojas".
A.Švedas pažymėjo, kad abu sulaikytieji yra Baltarusijos piliečiai, kilę iš vieno srities centrų.
"Jie jau seniai pažįstami, anksčiau nebuvo teisti", - pažymėjo generalinės prokuratūros atstovas.
Atsakydamas į klausimą, kuri Baltarusijos KGB vadovo Vadimo Zaicevo vakar paskelbtų versijų dabar tiriama, generalinio prokuroro pavaduotojas pranešė, kad tiriama nauja versija. Pasak A.Švedo, "vienas fotorobotų sutampa".
"Mes jau vakar buvome pasirengę paskelbti fotorobotus ir vykdytojų vaizdo atvaizdus, be susilaikėme. Tai buvo taktinė gudrybė", - pridūrė jis.
"Vaizdo siužete, kurį parengė KGB kovos su terorizmu valdybos darbuotojai, aiškiai matyti, kokiu nuoseklumu vyko tragiški įvykiai", - pažymėjo A.Švedas.
Pasak jo, "vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip įtariamasis atvyksta į stotį "Kupalovkaja", nusileidžia į "Oktiabrskaja", perone palieka krepšį ant suoliuko ir išeina, darydamas kažkokius rankos judesius striukės kišenėje, po to įvyko sprogimas".
A.Lukašenka ir opozicija ieško sprogimo užsakovų
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), kaip ir prezidentas Aleksandras Lukašenka bei Generalinė prokuratūra, sprogimą Minsko metropolitene, nusinešusį pirmadienio vakarą 12 žmonių gyvybes, įvardijo kaip mėginimą destabilizuoti padėtį šalyje.
Tuo tarpu jo oponentai įtarė teroro aktų importą iš gretimos Rusijos.
Netrukus po tragedijos A.Lukašenka suvertė atsakomybę už įvykį nenurodytiems stabilumo priešininkams, o opozicija nuogąstauja, kad vėl prieš ją bus vykdoma veržlių priveržimo kampanija.
KGB pirmininkas Vadimas Zaicevas sakė spaudos konferencijoje, kad tyrimas nagrinėja dar dvi hipotezes - radikalių jaunimo grupuočių kerštą ir nesveikos psichikos žmogaus veiksmus.
KGB sulaikė tris asmenis "apklausti" dėl įvykio, bet nepranešė, ar jie yra įtariamieji sąsajomis su sprogimu, tiriamu baudžiamojoje byloje dėl teroro akto.
Sprogimo įtaisas, prikrautas metaliniu rutuliukų, kurio galingumas prilygsta penkiems kilogramams trotilo, suveikė centrinėje stotyje "Oktiabrskaja" pirmadienio vakarą per piko valandą. Mačiusieji sako, kad sprogimas įvyko maždaug platformos viduryje, kai atvyko traukinys.
KGB vadovas Anatolijus Kulešovas mano, kad bomba buvo valdoma radijo bangomis. VRM sudarė dviejų įtariamųjų fotorobotus; VSK vadovas anksčiau patikslino, kad tyrėjai turi tik vieną įtariamąjį, kuris galėjo būti pasamdytas.
A.Lukašenka atvyko į sprogimo vietą drauge su septynmečiu sūnumi Kolia, o pirmadienio naktį per pasitarimą su ministrais prezidentas sakė, kad įvykis gali būti susijęs su sprogimu, kuris įvyko per šventinį koncertą 2008 metų liepos 4 dieną. Tada buvo sužeisti daugiau nei 50 žmonių.
"Galbūt tai vienos grandinės grandys", - sakė A.Lukašenka.
"Nustatykite, kam naudinga susprogdinti ramybę ir stabilumą šalyje, kas tam netiesiogiai vadovavo. Kam nepatiko šis stabilumas ir ramybė Baltarusijoje".
Milicija nesurado sprogimo 2008 metais kaltininkų, nors siekdama nustatyti tiesą net paėmė beveik visų 10 mln. Baltarusijos gyventojų pirštų atspaudus.
A.Lukašenka pareiškė, kad šįkart "kaltininkai turi būti nubausti", ir pareikalavo viską itin nuodugniai patikrinti.
"Vyrai, jums mestas rimtas iššūkis. Reikia adekvataus atsako. Ir šis atskas turi būti rastas", - sakė A.Lukašenka ir pareikalavo sustiprinti saugumo priemones visoje šalyse.
VSK paskelbė savo versijas kitą dieną.
"Pirmoji versija - tai mėginimas destabilizuoti padėtį Baltarusijoje. Tai mėginimas pasėti baimę, paniką, nepasitenkinimą teisėsaugos institucijomis ir valdžia", - sakė V.Zaicevas.
"Antroji versija: yra radikalių, ekstremistinių jaunimo organizacijų. Dabar baigiama baudžiamoji bylą dėl anarchistų. Mes neatmetame galimybės, kad siekiant atkeršyti, gali būti įvykyti tokie veiksmai".
Prezidento teiginiai privertė suklusti opoziciją, kuri seniai skundžiasi dėl jos politinio persekiojimo, sustiprėjusio po gruodžio įvykių, kai valdžia šiurkščiai išvaikė protesto demonstraciją prieš A.Lukašenkos perrinkimą ketvirtajam laikotarpiui ir areštavo daug aktyvistų.
"Nepriklausomai nuo to, kas šio sprogimo organizatorius ir užsakovas, valdžia gali pasinaudoti juo kaip dingstimi priveržti veržles", sakė agentūrai "Reuters" Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka, kuris taip pat buvo areštuotas per demonstraciją gruodį ir paleistas, paėmus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tik prieš kelias dienas.
"Atsižvelgiant į tai, jog dabar šalyje vyksta ažiotažas, aš bijau, kad valdžia tuo pasinaudos", - sakė jis.
Uždaryti sienas su Rusija
Baltarusius, kurie laikė savo sostinę vienu saugiausių Europos miestų, pribloškė šis įvykis. Daugelis - net opozicijos atstovai - pritaria A.Lukašenkos versijai dėl užsienio pėdsako.
"Galimas dalykas, mums galėjo būti ši dovana atvežta iš išorės... bet mums reikia paieškoti pas save... Ramiai gyventi mums neleis, aš jus apie tai įspėjau", - sakė prezidentas pareigūnams.
Jo neseniai buvęs varžovas rinkimuose, Baltarusijos liaudies fronto pirmininko pavaduotojas Grigorijus Kostusevas laikosi tokios pat požiūrio.
"Mano nuomone, reikia ieškoti pėdsakų už Baltarusijos ribų", - sakė jis agentūrai "Reuters", pažymėdamas, jog blogai, kad atviros sienos su Rusija, kur mirtininkų atakos seniai liovėsi būti retenybe.
"Mes visada sakėme, kad siena su Rusija neturi būti atvira. Rusijoje tai atsitinka kone kasdien, ir visada grėsė pavojus, kad anksčiau ar vėliau tai persimes į Baltarusiją", - sakė G.Kostusevas.
Rusijos politologas Aleksandras Feduta, kuris taip pat buvo areštuotas už masinius protestus, įsitikinęs, kad smurtas neatitinka nei valdžios, nei jos oponentų interesų.
Jis priminė, kad po represijų bangos praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje, sukėlusios Vakarų pasipiktinimą, oficialusis Minskas sumažino spaudimą kitaminčiams: dauguma areštuotųjų gruodį paleisti, paėmus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kaltinimai jiems gerokai sušvelninti.
"Tai nenaudinga nei valdžiai, nei opozicijai. Valdžia ką tik nusprendė pradėti švelninti vidaus politiką, o opozicija, kaip niekada, suinteresuota dialogu su valdžia", - sakė A.Feduta agentūrai "Reuters".
"Lieka išorinis veiksnys", - mano jis.
Balandžio 11 dienos vakarą Minsko metropoliteno stotyje "Oktiabrskaja" įvyko sprogimas. Naujausiais duomenimis, 12 žmonių žuvo ( dešimt iš jų atpažinti), daugiau kaip 190, tarp jų trys Rusijos piliečiai, buvo sužeisti.
Balandžio 13-oji paskelbta Minske gedulo diena.