Nikola ir Blerimas yra paaugliai. Jie priklauso dviem konkuruojančioms futbolo aistruolių grupuotėms, tačiau jų konkurencija nelabai susijusi su futbolu. Jie kovoja su peiliais ir akmenimis, o kovos vyksta toli nuo stadionų.
„Tai tikras karas“, - sako Blerimas, kalbus 17 metų jaunuolis, nebūdingai jo amžiaus jaunimui susidomėjęs politika. Jis priklauso „Sverceri“ – „ kontrabandininkų“ grupuotei, kurios nariai kilę iš Skopjės miesto tautinės albanų mažumos.
„Stadione mes kovojame žodžiais“, - sako jis. – „Gatvėje kaunamės kumščiais. Mes savo krauju giname mūsų nacionalinę tapatybę.“
Nikola, taip pat 17-metis, priklauso „Komiti“, užkietėjusių futbolo aistruolių gaujai, kurios nariai taip pat yra iš Skopjės, tačiau jie yra makedonai, kurių čia dauguma.
Futbolo sirgaliai yra žinomi dėl peštynių ir drąsos demonstravimo tribūnose, tačiau gaujos Balkanuose savo jėgą rodo ir politiniams vadovams.
Per devinto dešimtmečio karus didžiųjų futbolo klubų tribūnos suvienijo sukarintus būrius visoje buvusioje Jugoslavijoje. Liūdniausiai iš jų pagarsėję buvo „tigrai“, būrys sudarytas iš Belgrado chuliganų ir vadovaujamas gangsterio Zeljko Raznatovičiaus, geriau žinomo Arkano pravarde.
Senieji grupuočių vadai buvo išžudyti arba pateko į karo teismus, bet naujoji šio regiono gaujų karta tebeturi blogą reputaciją ir įtaką ne tik stadiono tribūnuose, bet ir visuomenėje bei politikoje.
Serbijos chuliganai sukėlė riaušės protestuodami prieš gėjų paradus. Taip pat nesenai buvo patekę į žiniasklaidą už rasistinius įžeidinėjimus Anglijos jaunimo futbolo rinktinei.
Tuo tarpu Makedonijoje chuliganizmo protrūkiai dažnai įvyksta po politinių ginčų. Valstybę valdo nestabili koalicija, sudaryta iš nacionalistinių partijų, kurios remiasi viena kitos parama, bet yra nuožmios priešininkės daugeliu klausimų.
Pokyčiai parlamente, sukėlė priešpriešą tiek stadionuose, tiek gatvėse. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ginčas tarp koalicijos narių išprovokavo „Komiti“ ir „Sverceri“ gaujų susirėmimą senovinėje tvirtovėje.
Kai kurie ekspertai teigia, kad sirgalių gaujas ir politines partijas sieja abipusis ryšys, kur globa išmainoma į palaikymą. Didžiosios politinės partijos yra istoriškai susijusios su futbolo klubais ir jų aistruoliais, bet neigia turintys bet kokių ryšių su pačiomis pavojingiausiomis grupuotėmis.
Nepaisant to, interviu tiek su albanų kilmės, tiek makedonų kilmės sirgaliais įrodo, kad jie save vertina kaip politikoje dominuojančių nacionalistinių partijų pėstininkus. Tad kai chuliganai Vakarų Europoje yra smerkiami, Makedonijos gaujos tikisi, kad jie dar labiau įsitvirtins.
„Valstybinių įstaigų, firmų ir politikos partijų durys mums visuomet atviros“, - sakė 22 metų „Ballisti“ grupuotės lyderis, kuris keletą kartų buvo kaltinimas dėl smurtavimo, įskaitant ir policijos pareigūno užpuolimą, tačiau areštinėje jis niekada nepraleido daugiau nei 10 dienų.
Lazaras Nanevas, vyresnysis teisėjas, iškėlęs ieškinius daugybei chuliganų, sako, kad sunku įrodyti abipusį ryšį tarp politikų ir gaujų, nors didžioji dalis vadovaujančių chuliganų siekia politikų globos. „Kai kurie iš jų nori būti siejami su politinėmis partijomis tik tam, kad gautų asmeninių privilegijų ir lengvatų“, - sakė L. Nanevas. – „Tai yra vienas iš pavojingiausių dalykų mūsų visuomenėje.“
Akademikas ir buvęs Makedonijos futbolo federacijos narys Ivanas Anastasovskis teigia, kad partijos tiki, jog išlaikyti gerus santykius su futbolo sirgaliais joms yra naudinga. - „Jos mato juos kaip potencialių rinkėjų ir aktyvistų pagrindą per rinkimus.“
Į šiaurę nuo Makedonijos yra Serbija, kur ryšys tarp futbolo chuliganų ir politikos partijų susilpnėjo po jų klestėjimo devintajame dešimtmetyje.
Priešingai nei Skopjėje, Belgrade nėra tokio tautinio pasidalijimo. Dėl mažesnio skaičiaus nacionalistinių konfliktų pačios galingiausios Serbijos gaujos, prisidengdamos chuliganizmu, savo dėmesį sutelkė į organizuotus nusikaltimus.
Belgrado policijos vadas Saša Todorovičius, atsakingas spręsti su sportu susijuosį smurtą, sako, kad nusikalstamos grupuotės pamėgdžiojo policijos pajėgų hierarchiją. - „Yra skirtingi laipsniai, nuo vado iki sargybinio, ir kiekvienas turi savo pareigas, kurias privalo atlikti.“
Centrinis Belgrado rajonas yra pripieštas grafičių, skelbiančių „laisvę sirgaliams“ , kurie primena apie nemažą skaičių grupuočių narių, kalinčių kalėjimuose už reketą, padegimus, narkotikų kontrabandą ir nužudymus.
„Jie sako, kad yra vedami patriotizmo, valstybės ar religijos, bet veikia tik dėl finansinės naudos“, - sako Milanas Staničius, Serbijos viešosios tvarkos departamento vadovas.
Ne tik Makedonijoje teismas būna atlaidus brutaliems sirgaliams. M. Staničius pasakoja vieną atveją apie Belgrado „Partizan“ klubo sirgalių, kuris priešininkų komandos sirgaliui beisbolo lazda trenkė į tarpkojį. „Jis buvo nuteistas vieneriems metams įkalinimo lygtinai. Abejoju, ar šitokia bausmė pamokys jį ar atbaidys kitus“, - sakė M. Staničius.