Naujausios apklausos rodo, kad po pirmojo rinkimų rato šį sekmadienį antrajame rate gegužės 6 dieną socialistų kandidatas užtikrintai įveiks N.Sarkozy, kritikuojamą dėl hiperaktyvaus ir arogantiško stiliaus, kuris, kaip teigiama, pakenkė Prancūzijos valstybės vadovo autoritetui.
"Galbūt ta klaida, kurią padariau prasidedant mano mandatui, yra prezidento vaidmens simbolinio aspekto nesuvokimas ir (tai, kad) nebuvau pakankamai rimtas savo veiksmais, - radijui RTL sakė atgailaujantis N.Sarkozy. - Klaida, dėl kurios norėčiau atsiprašyti ar pasiaiškinti, ir kurios daugiau nedarysiu".
"Dabar išmanau šį darbą", - tvirtino jis.
Daugelis būsimą balsavimą laiko veikiau referendumu dėl nepopuliaraus N.Sarkozy, kuris penkerius metus trukusios kadencijos metu šventė su magnatais ir vedė supermanekenę Carlą Bruni, o ne proga išrinkti pirmąjį Prancūzijos socialistų prezidentą nuo 1995 metų.
Paskutinė apklausa prieš tai, kai penktadienio vidurnaktį įsigalios rinkimų agitacijos ir apklausų draudimas, rodo, kad F.Hollande'as pirmajame rate gaus 29 proc., o N.Sarkozy - 25,5 proc. balsų. Paskui abu jie turi susiremti antrajame rate, kuriame F.Hollande'as turėtų laimėti 56 proc., o dabartinis dešiniųjų prezidentas - 44 proc. balsų, prognozuoja apklausų rengėjai "Ipsos".
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen pirmajame rate gali surinkti 16 proc. balsų, kraštutinių kairiųjų Jeanas-Lucas Melenchonas - 14 proc., o centristas Francois Bayrou - 10 proc. balsų, nurodo "Ipsos".
Kompanija nurodo, kad jei šie skaičiai pasitvirtins, "pirmą kartą nuo Penktosios respublikos pradžios penki kandidatai turės dviženklius rezultatus".
Net N.Sarkozy remiantis laikraštis "Le Figaro" rašo, kad "pasitikėjimas nutekėjo į Francois Hollande'o stovyklą", kur "kandidatui sunku nuslėpti savo optimizmą" - iki tokio lygio, kad jis pažemino galimus antrojo rato sąjungininkus.
"Prezidento rinkimuose nėra vietos partijų deryboms. Jokio mainikavimo, jokių nuolaidų, jokio keitimosi", - pareiškė F.Hollande'as.
N.Sarkozy pozicijos buvo trumpam pagerėjusios po "al Qaeda" įkvėptų praėjusio mėnesio nužudymų Tulūzoje, kai sustiprėjo baimė dėl saugumo. Jis žadėjo mažinti imigraciją, bet pagrindinis klausimas visos kampanijos metu buvo ekonomika.
Nedarbas Prancūzijoje šiuo metu yra didžiausias per 12 metų, euro zonos skolų krizė sukrėtė ekonomiką, mažėja Prancūzijos piliečių perkamoji galia.
F.Hollande'as penktadienį ėmė laikytis valstybės veikėjo pozos, sakė, kad Prancūzija prisidėtų prie Jungtinių Tautų remiamos karinės intervencijos Sirijoje, ir paragino Europos centrinį banką sumažinti palūkanų normą.