„Azerbaidžano žmonės šalies prezidentu išrinko Ilhamą Alijevą“, – trečiadienio vakarą sakė Centrinės rinkimų komisijos vadovas Masahiras Panahovas. Jo teigimu, rinkėjų aktyvumas siekė 67,7 proc.
62-erių I. Alijevas griežta ranka valdo Azerbaidžaną nuo savo tėvo ir pirmtako Haidaro Alijevo mirties 2003-iaisiais. Opozicija boikotavo rinkimus ir vadino juos „farsu“.
I. Alijevas paankstino pradžioje 2025 m. paskirtus rinkimus ir sausį pavadino juos „naujos eros pradžia“. Rugsėjį Azerbaidžanas surengė karinę operaciją daugiausiai armėnų gyvenamame Kalnų Karabache, priversdamas jo valdžią pasiduoti ir atverdamas kelią azerbaidžaniečiams įsikurti regione.
I. Alijevas nuo tada giriasi „vėl suvienijęs“ šalį. Rinkimuose trečiadienį pirmą kartą Azerbaidžano istorijoje balsavimas vyko ir 26 rinkimų apylinkėse Kalnų Karabache. Prezidentas su žmona Mehriban vyko į regioną, kad ten atiduotų savo balsą.
Trečiadienio vakarą tūkstančiai žmonių Azerbaidžano sostinėje Baku išėjo į gatves, švęsdami I. Alijevo pergalę. Jie vadino prezidentą „Kalnų Karabacho išvaduotoju“ ir laikė plakatus su užrašais „Didžiuojamės tavimi“.
Azerbaidžanas ir Armėnija nuo Sovietų Sąjungos žlugimo ginčijosi dėl Kalnų Karabacho. Dabar iš regiono į Armėniją išvyko beveik visi 120 000 ten gyvenusių armėnų.
Šalininkai giria I. Alijevą, kad jam vadovaujant šalis tapo svarbia energijos eksporto partnere Europai. Tačiau kritikai kaltina jį griežtais veiksmais prieš politinius priešininkus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Pasak opozicijos lyderio Ali Kerimlio, šalyje „pažeidžiamos visos pagrindinės teisės“. Opozicinės partijos esą negali „normaliai dirbti“, susirinkimų laisvė apribota, vyriausybė daro spaudimą žiniasklaidai.
2009 m. per referendumą Azerbaidžane priimta konstitucija, leidžianti valstybės vadovui eiti pareigas neribotą kadencijų skaičių. Dar viena konstitucijos pataisa 2016 m. prezidento kadenciją pratęsė iki septynerių metų. Tais pačiais metais I. Alijevas viceprezidente paskyrė savo žmoną Mehriban.
ESBO: Azerbaidžano rinkimai nebuvo konkurencingi ir vyko ribojančioje aplinkoje
Azerbaidžano prezidento rinkimuose, per kuriuos prezidentas I. Alijevas užsitikrino penktąją kadenciją, stigo politinės konkurencijos, be to, juos temdė rimti trūkumai ir žiniasklaidos suvaržymai, ketvirtadienį pareiškė rinkimų stebėtojai.
Skaičiuojama, kad I. Alijevas per balsavimą surinko 92 proc. balsų. Jo triumfo buvo tikimasi, nes rinkimai vyko po to, kai praėjusiais metais jo šalis iškovojo istorinę pergalę prieš armėnų separatistus.
Baku surengtoje spaudos konferencijoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai sakė, kad balsavimas „nebuvo konkurencingas“.
„Nors kampanijoje dalyvavo dar šeši kandidatai, nė vienas iš jų savo kampanijose įtikinamai neginčijo dabartinio prezidento politikos ir taip paliko rinkėjus be realios alternatyvos“, – teigė stebėtojai.
Jie pridūrė, kad rinkimai vyko „ribojančioje aplinkoje“, o rinkimų dieną temdė „reikšmingi trūkumai“.
Stebėtojai atkreipė dėmesį į „balsavimo slaptumo problemas, saugiklių nuo balsavimo kelis kartus stoką, balsadėžių kimšimo požymius“ ir taip pat nurodė, kad „pastarieji kritiškų žurnalistų sulaikymai trukdė laisvam žiniasklaidos darbui“.
I. Alijevas Azerbaidžane susilaukė pagyrų, kai rugsėjį jo kariai išplėšė Kalnų Karabachą iš armėnų separatistų, kurie šį regioną iki tol kontroliavo kelis dešimtmečius.
Tačiau pagrindinės naftos turtingos šalies opozicijos partijos boikotavo rinkimus, o vienas opozicijos lyderis Ali Kerimlis iš partijos „Liaudies frontas“ pavadino juos „demokratijos imitacija“.
Kiti šeši balsavime dalyvavę kandidatai buvo mažai žinomi ir praeityje yra pareiškę paramą I. Alijevui.
Pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžano valdžios institucijos padidino spaudimą nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms ir sulaikė keletą kritiškų žurnalistų.
