Per balsavimą, rengiamą praėjus daugiau nei 230 metų, kai į Sidnėjų atplaukė pirmieji britų laivai su nuteistaisiais, turėjo būti žengtas žingsnis į susitaikymą, bet vietoj to išryškėjo praraja tarp pirmųjų žemyno tautų ir baltųjų daugumos.
Beveik 18 mln. australų gali balsuoti už arba prieš pakeitimus, kuriais pirmą kartą čiabuviai būtų pripažinti Konstitucijoje ir būtų sukurta patariamoji institucija „Balsas“, kuri turėtų pasverti šioms bendruomenėms įtakos turinčius įstatymus.
Australijos pirmosios tautos gyvena žemyne daugiau nei 60 tūkst. metų. Britų kolonistų atvykimas joms atnešė smurtinio pavergimo, priverstinės asimiliacijos ir nepriteklių laikotarpį.
Šiandien aborigenai ir Toreso sąsiaurio salų gyventojai sudaro mažiau nei 4 proc. Australijos gyventojų, tačiau jie, daug dažniau nei jų turtingesni baltieji tėvynainiai, serga, pakliūna į kalėjimus arba miršta jauni. Reformos šalininkai teigia, kad ji padėtų ištaisyti šią nuolatinę nelygybę, įtrauktų vietos žmones į politiką, turinčią įtakos jų bendruomenėms.
Tačiau apklausos teikia mažai vilčių, kad referendumas bus sėkmingas - pokyčiams pritaria kiek daugiau nei 40 proc. rinkėjų, beveik 60 proc. balsuos „ne“.
Apklausos nuosekliai rodo, kad daugumai australų čiabuvių problemos nėra prioritetas, kur kas labiau rūpi, pavyzdžiui, didėjančios gyvenimo išlaidos. Pastarosiomis dienomis prieš balsavimą žiniasklaidos dėmesys buvo sutelktas į įvykius Artimuosiuose Rytuose ne mažiau kaip į politines diskusijas namuose.
Jau dabar užduodami sunkūs klausimai, ką balsavimas prieš čiabuvių teisių įtraukimą į Konstituciją bylos apie Australiją ir australus. Tai bus „gėdinga diena Australijai“, sakė vienas rinkėjas Sidnėjuje.
Centro kairiųjų ministras pirmininkas Anthony Albanese ištisus metus agitavo pritarti pakeitimams, o referendumo dieną emocingai kreipėsi į rinkėjus ir prašė ištaisyti istorinę klaidą. „Tai yra galimybė australams parodyti gerumą“, – sakė jis. Jo teigimu, pergalė per referendumą reikštų „nuo mūsų visų nuimtą naštą“.
