Aukso ieškotojai Rusijoje akimirką pamanė staiga praturtėję – ant žemės priešais juos gulėjo 3,96 kilogramus sveriantis gelsvas metalo gabalas. Netrukus paaiškėjo, kad radinys žymiai vertingesnis už auksą.
Pasirodo, tai meteoritas, Buriatijoje nukritęs 2016 metais.
Iš pradžių atrodė, kad šis meteoritas toks kaip visi: didžiąją jo dalį sudaro geležies ir nikelio lydinys. Likę du procentai – šiek tiek mineralų, kurių taip pat randama kosmoso kūnuose. Ėmęsi tirti meteoritą mikroskopu, mokslininkai tikrai nesitikėjo išvysti nieko naujo. Pasirodo, jie klydo.
Rusijos mokslininkai tikrai turi kuo girtis: žiniasklaida iš karto pradėjo skelbti naujienas apie aptiktą naują nežemišką mineralą, kuris yra „tvirtesnis už deimantą“. Taip yra todėl, kad šios naujos substancijos struktūra atitinka vieno iš tvirčiausių mineralų šioje planetoje.
Mokslininkas Viktoras Šaryginas tokią idėją iš karto atmetė: jis tvirtina, kad jis tvirtas, bet tikrai ne tiek.
„Uakitito tvirtumas tiesiogiai matuojamas nebuvo“, – teigia mokslininkas ir priduria, kad mėginiai tiesiog per maži. Nepaisant to, nustatyti jo savybes visgi pavyko.
Tų neįprastų grūdelių skersmuo vos 5 mikrometrai – smėlio smiltelė už vieną tokį didesnė net 25 kartus.
„Deja, mums nepavyko išsiaiškinti visų uakitito fizinių ir optinių savybių, nes tie grūdeliai labai maži“, – per konferenciją Maskvoje pasakė mokslininkai. Norint nustatyti visas šių mažyčių mėginių savybes, reikia arba naujų technologijų, arba daugiau tiriamos medžiagos.
Kol kas mokslininkai žino tik tiek, kad šis nežemiškas mineralas greičiausiai susiformavo didžiulio karščio sąlygomis.
Jį supantis meteoritas galėjo patirti net didesnį nei tūkstančio laipsnių karštį.
Skelbiama, kad mineralas imtas vadinti uakititu, nes meteoritas buvo aptiktas Sibiro Uakito regione.