Prieštaringai vertinamoje parodoje eksponuojami kai kurie daiktai, panaudoti A.B.Breiviko per 2011 metų liepą surengtas atakas, – pavyzdžiui, Osle detonuoto sprogmenų prikrauto mikroautobuso liekanos ir suklastotas tapatybės pažymėjimas bei atpažinimo ženklai, kurie padėjo žudikui apsimesti policininku.
A.B.Breivikas, kuriam dabar 36 metai, nužudė iš viso 77 žmones per dvigubą išpuolį, kuris laikomas didžiausiais žiaurumais, kada nors įvykdytais Norvegijoje taikos metais. Ekstremistas tvirtino kovojantis prieš multikultūralizmą ir „musulmonų invaziją“.
Naujoji laikina paroda įsikūrė vyriausybės komplekso Osle, kurį žudikas nesėkmingai mėgino susprogdinti automobilyje paslėpta galinga bomba, pirmajame aukšte.
„Informacijos centras turėtų skleisti žinojimą, kad užkirstų kelią neapykantai, smurtui ir terorizmui“, – Norvegijos premjerė Erna Solberg sakė per parodos atidarymą, tramdydama ašaras.
„Šiemet teroras vėl smogė Europoje – Kopenhagoje ir Paryžiuje“, – juodai apsirengusi vyriausybės vadovė sakė susirinkusiems apie 200 žmonių.
„Šią savaitę jis smogė jaunuoliams Turkijoje“, – pridūrė ji, turėdama galvoje mirtininko sprogdintojo ataką, pirmadienį nusinešusią bent 32 žmonių gyvybes pasienio mieste Suruče netoli Sirijos.
2011 metų liepos 22 dieną A.B.Breivikas detonavo 950 kg bombą prie vyriausybinių pastatų komplekso, kuriame taip pat buvo tuomečio premjero Jenso Stoltenbergo, dabartinio NATO vadovo, biuras.
Per tą sprogdinimą žuvo aštuoni žmonės.
Vėliau A.B.Breivikas surengė šaudynes, kurios pagal aukų skaičių, kaip manoma, yra didžiausios kada nors įvykdytos vieno ginkluoto žmogaus žudynės taikos metu. Ekstremistas pradėjo šaudyti į tuometės valdančiosios Darbo partijos jaunimo organizacijos susitikimą Utiojos saloje netoli sostinės, ir nukovė dar 69 žmones, daugiausia paauglius.
„Skausminga istorija“
Vyriausybė teisino tų žudynių atminimui skirtą ekspoziciją.
„Turime sąžiningai perteikti skausmingąją mūsų pastarųjų laikų istorijos dalį“, – anksčiau šį mėnesį vienam vietos laikraščiui sakė Norvegijos vietos valdžios ministras Janas Tore Sanneris.
Tačiau A.B.Breiviko aukoms atstovaujantis advokatas Johnas Christianas Eldenas pasmerkė šį projektą.
„Breiviko muziejus vyriausybės komplekse? – Ne, ačiū. Geriau siųskit šias prekes Nacionaliam Teisingumo muziejui Trondheime“, – jis rašė „Twitter“ žinutėje.
Kita vertus, Lisbeth Kristine Royneland, netekusi 18-metės dukros per ataką Utiojoje ir dabar vadovaujanti grupei, teikiančiai palaikymą likusiems gyviems žmonėms bei aukų artimiesiems, sakė palaikanti tokią parodą.
„Aišku, daugelis buvo nusiteikę skeptiškai dėl žiniasklaidos antraščių, (bet) atsiliepimai buvo labai teigiami“, – ji sakė naujienų agentūrai AFP, aplankiusi tą ekspoziciją antradienį su maždaug 500 kitų žmonių, paveiktų šios tragedijos.
Trečiadienį Utiojoje, esančioje už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Oslo, taip pat bus atidengtas paminklas A.B.Breiviko aukoms.
Norvegijoje praeitą savaitę sąmyšį sukėlė Oslo universiteto sprendimas leisti A.B.Breivikui išklausyti politologijos kursą.
Šioje šalyje kaliniai turi teisę į aukštąjį išsilavinimą, jeigu jie atitinka priėmimo reikalavimus, o išklausęs tuos kursus A.B.Breivikas teoriškai turėtų teisę pretenduoti į bakalauro laipsnį srityje, kuri glaudžiai siejama su demokratija ir žmogaus teisėmis.
Tačiau A.B.Breivikas, anksčiau vertęsis suklastotų universitetų diplomų pardavimu, vargu ar galėtų baigti tas studijas, nes kai kuriuose kursuose privaloma dalyvauti seminaruose.