Kaip žinoma, „Beta“ atmaina pirmą kartą buvo užfiksuota Pietų Afrikoje.
Naujuose bandymuose dalyvaus apie 2250 žmonių iš Didžiosios Britanijos, Pietų Afrikos, Brazilijos ir Lenkijos. Tarp jų bus ir žmonių, kurie yra gavę dvi originaliosios „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurtos vakcinos nuo koronaviruso dozes, o taip pat anksčiau paskiepyti vadinamosiomis mRNR vakcinomis („Pfizer“ arba „Moderna“) bei negavusieji nė vienos vakcinos dozės iki šiol.
Naujoji vakcina, pavadinta AZD2816, sukurta pagal tą pačią technologiją, kaip ir originalioji vakcina, tačiau buvo atlikti nežymūs genetiniai spyglio baltymo pakeitimai, atsižvelgiant į „Beta“ atmainą.
„Esamų vakcinų papildomų dozių ir naujoms atmainoms skirtų vakcinų bandymai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtume kaip galima geriau pasirengę aplenkti koronaviruso pandemiją, jeigu tektų jų panaudoti“, – sakė Oksfordo universiteto vakcinų kūrimo grupei vadovaujantis Andrew Pollardas.
Didžiojoje Britanijoje iki šiol sėkmingai įgyvendinama skiepijimo programa, tačiau ekspertai nežino, kiek galios vakcinos teikiama apsauga.
„Šių tyrimų metu bus surinka svarbių duomenų apie tai, ar ateityje reikės papildomų vakcinos dozių, įskaitant ir nežymių pakeitimų panaudojant jas prieš naujas atmainas“, – sakė tos pačios mokslininkų komandos narys Maheshi Ramasamy.
Pirminių šių bandymų rezultatų tikimasi sulaukti vėliau šiais metais.
Manoma, kad esamos vakcinos nuo koronaviruso yra mažiau efektyvios prieš „Beta“ atmainą, nors šiuo metu didžiausią nerimą kelia vadinamoji indiškoji „Delta“ atmaina.