Prieš kelerius metus į Švediją pabėgęs 37 metų Salwanas Momika trečiadienį, atvykus gausioms policijos pareigūnų pajėgoms, prie didžiausios Stokholmo mečetės trypė koraną ir paskui padegė kelis musulmonams šventos knygos puslapius.
Švedijos sostinės policija davė leidimą protestui pagal šalyje galiojančius žodžio laisvę ginančius įstatymus, bet vėliau pranešė pradėjusi tyrimą dėl šio asmens „agitacijos“. Incidentas įvyko musulmonams visame pasaulyje švenčiant „Eid al-Adha“ šventę ir vykstant kasmetinei hadžo piligriminei kelionei į Meką Saudo Arabijoje.
Irakas pasmerkė Švedijos valdžios sprendimą suteikti „ekstremistui“ leidimą deginti koraną. „Šie įvykiai kursto musulmonų jausmus visame pasaulyje ir yra pavojinga provokacija“, – pareiškė Irako užsienio reikalų ministerija.
Iranas taip pat pasmerkė korano deginimą, vadino „provokuojančiu, neapgalvotu ir nepriimtinu“. „Irano Islamo Respublikos vyriausybė ir žmonės (...) netoleruoja tokio įžeidimo ir griežtai jį smerkia“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani ir pridūrė, jog tikisi, kad „Švedijos vyriausybė rimtai apsvarstys atsakomybės ir atskaitomybės principą (...) bei užkirs kelią, kad šventenybių įžeidinėjimas nepasikartotų“.
Saudo Arabija, trečiadienį pasibaigus hadžui, kuriame dalyvavo apie 1,8 mln. musulmonų piligrimų, taip pat pasmerkė korano deginimą. „Šie neapykantą keliantys ir pasikartojantys veiksmai nepriimtini ir negali būti pateisinami“, – pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija.
Egiptas, daugiausiai gyventojų turinti arabų pasaulio šalis, pavadino korano deginimą „gėdingu veiksmu, provokuojančiu musulmonų jausmus“. Kaire įsikūrusi Arabų lyga sakė, jog tai „islamo tikėjimo užpuolimas“.
Kuveitas paragino tokių „priešiškų veiksmų“ vykdytojus patraukti atsakomybėn ir „neleisti naudotis laisvių principu kaip gudrybe pateisinant priešiškumą islamui ar kokiam kitam šventam tikėjimui“.
Korano deginimą taip pat pasmerkė šešių narių Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Marokas, atšaukęs savo ambasadorių Stokholme ir iškvietęs Švedijos reikalų patikėtinį Rabate.
Įtakingas Irano remiamas „Hezbollah“ judėjimas Libane apkaltino Švedijos valdžios institucijas prisidedant prie nusikaltimo ir paragino nutraukti tokius veiksmus, „o ne slapstytis už žodžio laisvės“.
Sausį, kai Švedijos ir Danijos pilietybę turintis dešinysis ekstremistas sudegino koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, taip pat kilo pasipiktinimas musulmonų pasaulyje.
