Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba apkaltino Rusijos pusę vykdant genocidą, o Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzija aukšto lygio susitikime pareiškė, kad Vakarai planuoja „suskaldyti ir sunaikinti“ jo šalį.
Pirmąją iš dviejų sesijos dienų, penktadienį minint Rusijos invazijos metines, D. Kuleba JT Generalinėje Asamblėjoje pristatė rezoliuciją, kurioje raginama siekti taikos ir Maskvos pasitraukimo.
Tikimasi, kad ketvirtadienį asamblėja didele balsų dauguma priims rezoliuciją.
O kol kas laukiama dešimčių aukšto rango pareigūnų kalbų, įskaitant JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriaus Jameso Cleverly ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock.
Ukrainos rėmėjų Vakaruose strategija – ne pateikti balsavimui
sudėtingus karo užbaigimo planus, bet pasiekti, kad kuo daugiau šalių balsuotų „už“ bendrą pasiūlymą, palaikantį taiką.
Taip jie nori remtis praėjusių metų spalio mėnesio rezultatais, kai 143 šalys nepritarė Maskvos vykdytai aneksijai Ukrainoje ir pareiškė, kad ji pažeidžia tarptautinę teisę.
Stiprus rezultatas atremtų teiginius, kad kai kuriose pasaulio dalyse, ypač tose, kurios yra priklausomos nuo Rusijos energijos išteklių, jaučiamas nuovargis nuo karo ir mažėja parama Kyjivui.
Trečiadienį D. Kuleba apkaltino Maskvą vykdant „genocidą“, remdamasis kaltinimais, kad ukrainiečių vaikai prievarta deportuojami į Rusiją. Jis sakė, kad Maskva perkelia tūkstančius vaikų į rusų šeimas, kad jie būtų perauklėti kaip rusai.
„Tai genocidas. Su tuo mes susiduriame šiandien“, – sakė D. Kuleba.
Maskva teigia, kad ukrainiečiai į Rusiją perkeliami kaip pabėgėliai iš karo zonos. Rusijos pusė taip pat neigia vaikų grobimą, nors turima priešingų įrodymų.
O Rusijos ambasadorius JT apkaltino Vokietiją ir Vakarus, kad jų motyvai Ukrainos kare panašūs į Antrojo pasaulinio karo. „Tai karas, kuriame, kaip ir prieš 80 metų, dalyvauja klastingi ir galingi priešai, norintys užgrobti mūsų žemę ir mus pavergti“, – JT Generalinėje Asamblėjoje sakė V. Nebenzia.
„Vokiečių tankai vėl žudys rusus“, – sakė jis, turėdamas omenyje Vokietijoje pagamintus kovinius tankus „Leopard“, kuriuos kelios Europos šalys pažadėjo atsiųsti Kyjivui.
Po beveik 12 mėnesių trunkančio karo JT generalinio sekretoriaus António Guterreso prognozės buvo daugiausia pesimistinės, nes jis perspėjo dėl karo išplitimo ir branduolinių ginklų panaudojimo.
„Per pastaruosius metus ne tik matėme, kaip auga kančios ir sugriovimai, bet ir aiškėja, kad viskas gali būti dar blogiau. Galimos karo spiralės pasekmės yra aiškus ir realus pavojus, – sakė jis. – Be to, girdėjome netiesioginius grasinimus panaudoti branduolinius ginklus. Vadinamųjų taktinių branduolinių ginklų panaudojimas yra visiškai nepriimtinas. Pats laikas atsitraukti nuo ribos“.
Pastaraisiais mėnesiais buvo plačiai diskutuojama, kaip toli turėtų eiti JT rezoliucija karo Ukrainoje metinių proga.
Pasak JT šaltinių, Kyjivas rengė rezoliucijas dėl karo nusikaltimų tribunolo, taip pat tekstą, kuriuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio 10 žingsnių taikos planas būtų paverstas JT dokumentu. Tačiau abi idėjas buvo atsisakyta teikti balsavimui, kuris turėtų vykti ketvirtadienio popietę.
Dabartiniame pasiūlyme apsiribojama miglotomis formuluotėmis dėl karo pabaigos, raginama siekti taikos ir Maskvos pasitraukimo.
Jame taip pat raginama apsikeisti visais karo belaisviais tarp Ukrainos ir Rusijos ir pabrėžiama, kad už sunkiausius karo nusikaltimus atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn.
Diplomatai mano, kad rezoliucija gali būti priimta 130-140 šalių balsais.
