Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir jo kolega iš Armėnijos Seržas Sargsianas apie pasiektą susitarimą paskelbė bendrame pranešime po nepaprastųjų derybų su JAV, Rusijos ir Prancūzijos tarpininkais Vienoje.
Abu lyderiai pirmą kartą akis į akį susitiko aptarti trapių paliaubų dėl Kalnų Karabacho po to, kai praėjusį mėnesį suintensyvėjo kovos, pareikalavusios maždaug 110 gyvybių ir sukėlusios nuogąstavimus dėl galimo visapusiško karo atsinaujinimo.
Siekdama užgniaužti atsinaujinusį konfliktą pačioje užuomazgoje vadinamoji Minsko grupė, kurią sudaro Rusija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, pakvietė abiejų šalių lyderius į Austrijos sostinę, kad padėtų kurti pasitikėjimą tarp Jerevano ir Baku ir „palankias sąlygas deryboms“.
„Prezidentai pakartojo savo įsipareigojimą paliauboms ir taikiam konflikto sureguliavimui“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
„Prezidentai sutarė dėl kito derybų rato, kuris turės įvykti birželį abiem pusėms priimtinoje vietoje su tikslu atnaujinti derybas dėl visapusiško susitarimo“, – pažymima jame.
Šalys taip pat sutarė sustiprinti paliaubų stebėsenos misiją, vykdomą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), kuri dabar turi tik šešis stebėtojus prie neramaus pasienio.
Jerevano remiami etninių armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę perėmė per karą praėjusio šimtmečio 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kuris pareikalavo maždaug 30 tūkst. gyvybių.
Nepaisant 1994 metų ugnies nutraukimo, priešininkės taip niekada ir nepasirašė taikos susitarimo.
Abi šalys dažnai susišaudo per fronto liniją, bet balandžio pradžioje čia kilo didžiausi per kelis dešimtmečius susirėmimai. Po kelių dienų tarpininkaujant Rusijai buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo, tačiau pavieniai susirėmimai tęsėsi.
Naujausias smurto protrūkis sukėlė nuogąstavimus dėl platesnio konflikto, kuris galėtų įtraukti regiono galias Rusiją ir Turkiją.