Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas praeitą savaitę suteikė malonę Ramilui Safarovui, kai jį į tėvynę gražino Vengrija, nuteisusi šį kariškį kalėti iki gyvos galvos dėl 2004 metais įvykdyto nužudymo.

Kaip didvyris sutiktas R.Safarovas taip pat buvo paaukštintas tarnyboje, suteikiant majoro laipsnį. Be to, jam buvo suteiktas namas ir išmokėtas atlyginimas už aštuonerius metus, nors Baku anksčiau tikino Budapeštą, kad jis grįžęs į Azerbaidžaną bus laikomas kalėjime.

"Nenorime karo, bet jeigu reikės - kovosime ir nugalėsime. Mes nebijome žudikų, net jeigu jie naudojasi valstybės vadovo globa, - Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas rašo sekmadienio vakarą paskelbtame piktame pranešime. - Jie (azerbaidžaniečiai) buvo perspėti."

Armėnijos vadovas vadino Azerbaidžaną šalimi, kurioje pagal "neteisėtus įsakymus išvaduojamas ir viešai šlovinamas kiekvienas niekšas, žudantis žmones vien dėl to, kad jie yra armėnai".

Azerbaidžanas ir Armėnija praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje ilgai kovėsi žiauriame kare dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Azerbaidžano armijos leitenantas R.Safarovas Vengrijoje buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, kai 2004 metais mirtinai užkapojo Armėnijos kariškį Gurgeną Margarianą Budapešto karo akademijoje, kur jiedu lankė NATO organizuotus anglų kalbos kursus.

Jo advokatai teisme teigė, karys buvo patyręs moralinę traumą, nes keli jo artimieji žuvo per karą su armėnų pajėgomis, o G.Margarianas esą įžeidinėjęs jo šalį.

Jerevanas penktadienį dėl šio incidento nutraukė diplomatinius ryšius su Vengrija, o JAV prezidentas Barackas Obama sakė esantis dėl jo "giliai susirūpinęs".

Vengrija sekmadienį iškvietė Azerbaidžano ambasadorių ir pareiškė jam protestą dėl Baku sprendimo, nurodžiusi, kad anksčiau buvo patikinta, jog R.Safarovas atliks jam skirtą bausmę.

"Vengrijai atrodo nepriimtinas malonės suteikimas Ramilui Safarovui ir ji tai smerkia", - URM sekretorius Zsoltas Nemethas pareiškė ambasadoriui Vilajatui Gulijevui, pranešė nacionalinė naujienų agentūra MTI.

Armėnijos palaikomi separatistai užgrobė Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą per karą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Abi šalys nėra pasirašiusios galutinės taikos sutarties nuo 1994 metais paskelbtų paliaubų, o jų pasienyje vis dar dažnai pasitaiko susirėmimų. Analitikai perspėja, kad šis įšaldytas konfliktas vėl gali virsti didelio masto karu.