Pasak jo, Karabache veikia teroristai, ir šiandien tai yra jau patvirtintas faktas.
„Mes turime belaisvių samdinių iš Sirijos ir Libijos, kurie viską pasakoja, - sakė A. Simonianas. – Armėnija pasirengusi suteikti bet kuriam ambasadoriui galimybę pasikalbėti su teroristais, kurie buvo paimti į nelaisvę karo veiksmų metu. Aš kaip valdžios atstovas asmeniškai įsipareigoju organizuoti tokį susitikimą“.
Anot parlamento pirmininko pavaduotojo, Kalnų Karabachas tapo vartais, per kuriuos teroristai mėgina patekti į įvairius pasaulio rajonus, taip pat ir į Rusiją. „Mes ne kartą įspėjome, jog jei prasidės karas Kalnų Karabache, tai atsilieps visiems. Mumis niekas netikėjo, - priminė politikas. – Tai, kas dabar vyksta Austrijoje, Prancūzijoje – nėra atsitiktinumas, patikėkite“.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d. Regione prasidėjo Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.
Jau tris kartus buvo susitarta nutraukti ugnį, bet beveik iškart šie susitarimai buvo pažeidžiami.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.