Vašingtonas esą nenorėjo perduoti Kyjivui informacijos apie vizitą. Toks veiksmas, JAV pareigūnų nuomone, būtų galėjęs privesti prie konflikto eskalacijos ir tikėtino JAV įsitraukimo į vykstantį karą.
Remiantis „The New York Times“ publikacija, amerikiečiai buvo pasirengę padėti Ukrainai, bet ne tiesiogiai dalyvauti kariniuose veiksmuose.
Kad ir kaip būtų buvę, Kyjivas sužinojo apie generolo planus ir taip įstūmė amerikiečius į padėtį be išeities. Pasitarę su Baltaisiais rūmais, aukšto rango amerikiečių pareigūnai paprašė ukrainiečių atšaukti ataką.
„Paprašėme jų to nedaryti. Pasakėme, kad to būtų per daug“, – pareiškė aukštas pareigas einantis amerikiečių pareigūnas.
Vis dėlto Ukrainos karius Vašingtono prašymas pasiekė per vėlai – tada, kai jau buvo pradėtos atakuoti tos pozicijos, kuriose lankėsi generolas. Remiantis oficialiais duomenimis, suduotas smūgis pareikalavo dešimčių Rusijos piliečių aukų, bet V. Gerasimovas nenukentėjo.
Po šio įvykio Rusijos karo vadai pradėjo rečiau lankytis fronte.
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius „YouTube“ kanalo „Feigin Live“ eteryje patvirtino, kad ukrainiečių karių taikiniu buvo V. Gerasimovas, balandžio pabaigoje, o gal jau gegužę apsilankęs Iziumo mieste, Charkivo srityje. Rusijos valdžia apie Generalinio štabo vadovo vizitą šiame mieste nepranešė.
„Nagi atskleiskime didžiulę paslaptį. V. Gerasimovas buvo Iziume ir mes taikėmės į V. Gerasimovą. Taip buvo“, – pakomentavo O. Arestovyčius.
Remiantis jo žodžiais, Kyjivas nusitaikė į štabą, kuriame buvo V. Gerasimovas.
„Ten ir be jo žuvo daugybė aukšto laipsnio karo vadų, o jis suspėjo išvykti kiek anksčiau, taigi, nespėjome“, – pridūrė O. Arestovyčius.
Tuo metu karo ekspertas Olegas Ždanovas sakė, kad JAV nesutrukdė V. Gerasimovo likvidavimui, mat Vašingtone apie smūgį sužinojo jau jam įvykus.
„Ten (Rusijoje – red.) yra bėda su protingais žmonėmis, sprendžiant iš to, kiek jau pasikeitė Rusijos kariuomenės vadų Ukrainoje – buvo Dvornikovas, buvo Lapinas, pats Gerasimovas vadovavo kariams, dabar Surovikinas vadovauja“, – sakė O. Ždanovas.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad JAV apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operaciją sužinojo, kai jau buvo smogta vadavietei. Anot jo, tuo metu V. Gerasimovo toje vietoje jau nebebuvo.
„Jungtinės Valstijos, kaip suprantu, nenorėjo konfrontacijos dėl ginklų, kuriais smogta būstinei, kurioje lankėsi V. Gerasimovas. Antra, galbūt jos turėjo kokių nors savo politinių priežasčių. Ukraina vis tiek rado ir pataikė. Kai jie prašė nesmogti į vadavietę, kur galėjo būti V. Gerasimovas, tada tuo metu jau buvome smogę. Nutiko taip, kad V. Gerasimovas jau buvo išvykęs. Amerikiečiai nesutrukdė, jie norėjo mus atkalbėti nuo šito fakto, bet mes elgėmės savaip“, – reziumavo O. Ždanovas.
