Dabar trečdalis rinkėjų linkę balsuoti už Škotijos nepriklausomybę, bet nežinia, ką iki rugsėjo 18-osios nuspręs dvejojantieji.
Oficiali agitacija įsibėgėja, laikrodžiai skaičiuoja 16 savaičių, liekančių iki balsavimo. Neapsisprendusiųjų daug.
„Mano širdis sako – Škotija, o galva – kad turime likti drauge Jungtinėje Karalystėje“, – sako kalbintas Edinburgo gyventojas.
„Edinburge, Škotijos rajonuose beldžiamės į duris, klausiame, kaip žmonės ketina balsuoti, bandome įtikinti balsuoti „už“, nes tai į naudą Škotijai“, – pasakoja kampanijos už nepriklausomybę savanoris Gary Gardneris.
Į duris beldžiasi ir tie, kurie agituoja, kad geriau drauge.
„Daug kam Škotijoje atrodo, kad kampanija tęsiasi amžinai, pagaliau atėjo laikas apsispręsti, ar pulsime į nežinią, ar liksime ten, kur viskas pažįstama ir veikia, turėdami daugiau galių“, – teigia kampanijos „Geriau drauge“ vadovas Blairas McDougallas.
Londono politikai, žinoma, išvien su nepriklausomybės priešininkais. Škotija turtinga naftos, nors jos indėlis – maždaug dešimtadalis vidaus produkto. Bet netekusi škotų Jungtinė Karalystė susilpnėtų tarptautinėje arenoje, esą netgi kiltų abejonių, ar verta būti nuolatinė Saugumo Tarybos narė.
Atsiskyrimo priešininkai sako, kad škotai sutaupys beveik tūkstantį svarų, jeigu balsuos prieš nepriklausomybę. Juk ateities klestėjimas skaičiuojamas pagal pajamas, esant Jungtinės Karalystės dalimi, o Škotijai tapus nepriklausoma gerokai padidės biudžeto deficitas.
„Tapusi atskira valstybe Škotija nuo pat pirmos dienos turės didesnį biudžeto deficitą negu Jungtinė Karalystė. Kaip rodo prognozės, 2016 metais Škotija turėtų skolintis daugiau negu 5 proc. būtinų biudžeto pajamų“, – sako Didžiosios Britanijos finansų ministro pavaduotojas Danny Alexanderis.
Nepriklausomybės šalininkai, beje, taip pat žada, kad kiekvienam kišenėje kasmet liks tūkstantis svarų, jeigu Škotija atsiskirs ir labiau suklestės. Tiesa, vyriausybė, kurios viršūnėje – Škotijos tautininkų partija, nori tik išsivaduoti iš Vestminsterio – britų parlamento kontrolės. Svaro ir monarchijos atsisakyti neketina, nes tai esą bendras turtas.