Genų inžinerija, natūralių organų pakeitimas dirbtiniais mechanizmais, nano ir kitos tobulėjančios technologijos gali pratęsti mūsų gyvenimą gerokai toliau už šiandieninių ribų, rašo autorius. Jis cituoja I. Viševą, manantį, kad šiuo metu jau įmanoma žmogaus gyvenimą prailginti iki 200 metų.

Pasak G. M. Youngo, per minimą laiko tarpsnį išrastos technologijos tai, ką I. Viševas vadina „praktiniu nemirtingumu“, pavers variantu be pralaimėjimo. Praktinį nemirtingumą I. Viševas supranta kaip „įgyvendinamą“, bet ne absoliutų dalyką.

„Žmonės vis tiek mirs, atsitiktinai ar kitaip, bet galiausiai „praktinio prikėlimo“ technologijos, kurių link pirmas primityvus žingsnis yra klonavimas, galės sugrąžinti gyvenimą tiems, kurie jį kažkaip prarado“, - rašo autorius.

Tačiau G. M. Youngas tvirtina, kad šiuo metu pats svarbiausias klausimas yra ne tai, ar įmanoma perkurti save bei Visatą, kad išnyktų dabartinio gyvenimo ribos. Jo teigimu, reikėtų klausti, ar mes tikrai to norime?

Galbūt mums net nereikia kovoti su mirtimi. Daug religinių tradicijų ir dvasinių mokymų sako, kad mes jau esame dalinai ar potencialiai nemirtingi, o tai, ką vadiname mirtimi, tėra perėjimas iš vienos būsenos į kitą, teigia jis.

Klausimas, kas yra mirtis, ir ar mums reikėtų ją eliminuoti bei kaip tai padaryti, čia nebus atsakytas, rašo G. M. Youngas. Tačiau jei I. Viševas buvo teisus, kažkas, jau gyvenantis šiandien, gali nugyventi pakankamai daug metų, kad sužinotų šį atsakymą, pažymi jis.