„Jų pokalbis truko daugiausiai minutę, tačiau apie politinę V. Putino psichologiją bei Rusijos požiūrį į Vakarus jis pasako daugiau nei daugelis iš anksto parengtų kalbų“, – rašo B. Macintyre‘as.
„V. Putinas staiga pradėjo pasakoti savo tėvų istoriją kaip jo tėvas kartą Leningrado blokados metu neilgam grįžęs iš fronto lauke šalia namo pamatė suguldytus lavonus. Priėjęs arčiau jis ant vienos moters kojų pamatė savo žmonos batus. V. Putino tėvas paėmė žmoną ant rankų, o apžiūrėjęs suprato, kad ji dar gyva. Jis nunešė ją į butą ir slaugė, kol ji pasveiko“, – H. Clinton prisiminimų knygoje perskaitytą istoriją perpasakoja B. Macintyre‘as.
„Ši neįtikėtina istorija griebia už širdies, ją lengva įsiminti, ji labai melodramiška, tačiau turbūt neatitinka realybės arba yra tikra tik iš dalies“, – rašo „The Times“ apžvalgininkas.
Taip pat jis pabrėžia, kad V. Putinas skirtingas šios istorijos versijas jau buvo pasakojęs ir anksčiau. Vienose iš jo pasakotų versijų motiną išgelbėjo tėvas, kitose – jo dėdė.
Savo autobiografijoje V. Putinas teigia, kad jo tėvas visą laiką praleido fronte. Tačiau kitoje versijoje teigiama, kad sprogusios granatos skeveldrų sužeistas V. Putino tėvas gydomas ligoninėje slapta siuntė žmonai savo maisto davinius.
Dar V. Putinas mėgsta pasakoti apie savo tėvo herojiškumą. Vienoje iš tokių istorijų jis nėrė į pelkę ir tokiu būdu pergudravo patruliuojančius vokiečius: tam, kad jo nerastų su šunimis pro šalį ėję vokiečiai, jis kvėpavo per tuščiavidurį meldo stiebą. Kitoje V. Putino pasakotoje istorijoje kovos draugas tempė per užšalusią Nevą sužeistą V. Putino tėvą, kuris vėliau pasveikęs grįžo į frontą.
„Šios dramatiškos istorijos apie drąsą kovos lauke, žmonių ramybę ir išgyvenimą beviltiškose situacijose tiksliai atkartoja karinę sovietų mitologiją“, – rašo B. Macintyre‘as.
„Tiesa neturi reikšmės. V. Putinas nori, kad Rusija ir visas pasaulis tikėtų būtent tokia praeities versija“, – įsitikinęs straipsnio autorius.
„Politikai dažnai pagražina praeitį. Pati H. Clinton yra pasakojusi, kad 1996 m. Bosnijoje nusileidusį jos lėktuvą apšaudė snaiperiai ir jai teko bėgti prie jos laukiančio automobilio, nors, remiantis žiniose parodytu siužetu, nieko panašaus tada neįvyko. Ji mėgino [...] pasitelkusi svarbų karinį konfliktą – karą Bosnijoje – padidinti savo asmeninį politinį patrauklumą, t.y. H. Clinton siekė to paties tikslo kaip ir V. Putinas, kuris perpasakoja sovietų pasipriešinimo nacizmui istoriją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas jo šeimos nariams“, – teigia B. Macintyre‘as.
„Politikai išsigalvoja praeities istorijas intuityviai, tačiau šnipai tai daro profesionaliai“, – užsimindamas apie V. Putino tarnybą KGB samprotauja B. Macintyre‘as.
„Todėl nemažai didžiųjų rašytojų dirbo žvalgyboje: Somersetas Maughamas, Grahamas Greene’as, Ianas Flemingas, Johnas le Carre”, – tęsia straipsnio autorius.
„Vertinant dabartinius Rusijos veiksmus, negalima pamiršti, kaip Rusija ir V. Putinas vertina praeitį“, – apibendrina B. Macintyre‘as.
„Nesvarbu, ar šios istorijos tikros. Gali būti, kad to nežino net pats V. Putinas. Jam visai nereikia, kad mes šiomis istorijomis patikėtume – jis paprasčiausiai reikalauja, kad mes ir C. Clinton jas įsimintume“, – įsitikinęs apžvalgininkas.