Apklausa: Vokietijos rinkimuose – konservatorių ir socialdemokratų lygiosios ^{nuolat atnaujinama}

Scholzas tikisi sudaryti socialdemokratų koaliciją su žaliaisiais ir laisvaisiais demokrataisVokietijos centro kairiosios socialdemokratų partijos SPD lyderis Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė įsitikinimą, kad jam pavyks sudaryti naują koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis po 16 metų trukusio konservatyvios kanclerės Angelos Merkel valdymo.„Trys partijos sustiprėjo, todėl tai yra aiškus mandatas, kurį suformulavo rinkėjai“, – pirmadienį SPD būstinėje sakė O. Scholzas, turėdamas omenyje savo partiją, taip pat Žaliųjų partiją ir verslui palankius laisvuosius demokratus (FDP).CDU/ CSU blokas „ne tik pralaimėjo, bet ir gavo iš rinkėjų žinią, kad turėtų pereiti į opoziciją“, sakė O. Scholzas.Trys partijos, kurias O. Scholzas nori matyti savo koalicijoje, turi „pakankamai sąlyčio taškų“, kad galėtų suformuoti vyriausybę, o derybos dėl koalicijos turėtų vykti „pragmatiškai ir ramiai“, pridūrė jis.Tuo metu konservatorių lyderis Arminas Laschetas, nors pagal balsų skaičių liko antras po SPD, pasilieka prie savo konstitucinės teisės taip pat formuoti koalicinę vyriausybę. A. Lascheto konservatoriai sekmadienį pasiekė prasčiausią rinkimų rezultatą per visą pokario Vokietijos istoriją.„Nė viena iš didžiųjų partijų neturi aiškaus vyriausybės mandato“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A. Laschetas ir pridūrė, kad laikai, kai dvi didžiausios partijos surinkdavo po daugiau kaip 30 proc. balsų, jau seniai praėjo.„Kancleriu gali tapti tik tas, kuriam pavyks suderinti priešingybes“, – sakė jis, turėdamas omenyje tai, kad žaliųjų ir FDP politinės darbotvarkės labai skiriasi.

A. Merkel apygardoje rytų Vokietijoje rinkėjai balsavo už socialdemokratų kandidatęVokietijos kanclerės Angelos Merkel krikščionių demokratų partija (CDU), sekmadienį pralaimėjusi federalinius rinkimus, patyrė smūgį ir kanclerės gimtojoje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje šalies šiaurės rytuose.Tiesioginis mandatas, kurį A. Merkel turėjo savo gimtojoje Riūgeno/ Greifsvaldo rinkimų apygardoje, atiteko 27 metų socialdemokratų partijos (SPD) kandidatei Annai Kassautzki, surinkusiai 24,3 proc. pirmumo balsų.A. Merkel įpėdinis, kandidatas nuo CDU, 33 metų mokesčių auditorius Georgas Guentheris, su 20,4 proc. balsų liko antroje vietoje.A. Merkel būdavo išrenkama į Bundestagą savo apygardoje tiesiogiai per kiekvienus rinkimus nuo 1990 metų. Šiuose rinkimuose ji nebekandidatavo.Vokietijos rinkimų sistemoje rinkėjai turi du balsus: vieną atiduoda už savo pasirinktą kandidatą rinkimų apygardoje, šis išrenkamas santykine balsų dauguma; kitą – už savo pasirinktą partiją (pagal proporcinę sistemą).

Į Vokietijos parlamentą gali būti išrinkta translytė politikė GanseserGali būti, kad į Vokietijos parlamentą bus išrinkta translytė kandidatė iš Niurnbergo (Bavarija).Vietos politikė Tessa Ganserer, kuri nuo 2013 metų yra Bavarijos regioninio parlamento narė, kandidatavo su Žaliųjų partija ir atstovaus jiems Vokietijos nacionaliniuose žemutiniuose parlamento rūmuose. Ji gavo 22,6 proc. pirmumo balsų.Vokietijos rinkėjai atiduoda du balsus – vieną už kandidatą savo rinkimų apygardoje, kitą – už partiją.44-erių metų politikė Bavarijos transliuotojui BR sakė, kad sekmadienį vykusiuose rinkimuose pasiekė „puikų rezultatą“.T. Ganserer sakė, kad jos rezultatas rodo, jog Vokietija yra atvira ir tolerantiška šalis.Įstatymų leidėja buvo pirmoji Vokietijos parlamento politikė, kuri prisipažino esanti translytė, 2018 metų lapkritį viešai atskleidusi savo tapatybę.Kaip ir daugelis kitų translyčių asmenų Vokietijoje, T. Ganserer atsisako oficialiai pasikeisti vardą ir lytį pagal šalies Translyčių asmenų įstatymą.40 metų senumo įstatyme numatyta, kad žmonės tai gali padaryti tik po psichologinio įvertinimo ir teismo sprendimo, kuriame jie turi atsakyti į labai intymius klausimus.Todėl T. Ganserer asmens tapatybės kortelėje tebėra nurodytas jos buvęs vardas, taip pat į rinkimų biuletenį ji buvo įrašyta savo ankstesniuoju vyrišku vardu.Iki šiol Bundestage buvo tik vienas translytis asmuo, tačiau ji atsiskleidė tik pasibaigus kadencijai.„2021 metų Bundestago rinkimai šiuo požiūriu yra istorinis momentas“, – sakė Federalinės translyčių asmenų asociacijos atstovas Gabriel_Nox Koenig.Tai pirmas kartas, kai atvirai translyčiams asmenims Vokietijoje atstovaujama rinkimų sąrašuose, sakė G_N. Koenig.

Berlynui pirmą kartą gali vadovauti išrinkta moterisVokietijos sostinė Berlynas gali turėti pirmąją mere išrinktą moterį, nes Franziska Giffey ir jos Socialdemokratų partija (SPD) nurungė žaliuosius, rodo anksti pirmadienį paskelbti valstybinės rinkimų komisijos duomenys.Berlyne, 3,7 milijono gyventojų turinčiame mieste, tik kartą trumpai valdė moteris. Nuo 1947 iki 1948 m. socialdemokratė Louise Schroeder vadovavo administracijai kaip einanti mero pareigas.Suskaičiavus maždaug 99 proc. balsų, SPD išsiveržė į priekį, gavusi 21,4 proc. balsų, o žalieji ir jų svarbiausia kandidatė Bettina Jarasch surinko 18,9 proc. balsų.Šiuo metu Berlyną valdo koalicinė vyriausybė, kuriai vadovauja SPD kartu su kraštutinių kairiųjų „Die Linke“ ir žaliaisiais.  Nors koalicijos variantai dar neaiškūs, vis dar įmanomas ir dabartinės koalicijos tęstinumas, nes „Die Linke“ laimėjo 14 proc. balsų. Centro dešinės krikščionys demokratai (CDU) yra treti su 18,1 proc. balsų. Vis dėlto jiems pakanka balsų koalicijai sudaryti, šios partijos kandidatas Kai Wegneris sakė, kad jo partija kandidatavo siekdama nutraukti dabartinę koaliciją Berlyne.Kraštutinių dešiniųjų AfD gavo 8 proc., o verslą skatinantys laisvieji demokratai (FDP) – 7,1 proc. balsų.Dabartinis Berlyno meras Michaelis Muelleris iš SPD nusprendė daugiau nekandidatuoti į žemės parlamentą, palikęs kitiems varžytis, kas valdys daugiausia kairiųjų pažiūrų miestą.Berlyne teisę balsuoti turėjo apie 2,45 mln. žmonių, nors ne viskas klostėsi sklandžiai. Kai kurie balsavimo biuleteniai dingo, Berlyno maratonas sukėlė vėlavimą. Kai kurios rinkimų apylinkės veikė ilgiau nei planuota. Berlyniečiai turėjo stovėti ilgose eilėse, kad galėtų atiduoti savo balsus. Vis dėlto Berlyno regiono rinkimų komisarė Petra Michaelis sakė nemananti, kad rinkimų rezultatai dėl vėlavimo bus iškraipyti.

Vokietijoje konservatoriai ir socialdemokratai su nerimu laukia rinkimų rezultatųVokietijos centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) galėjo tikėtis turėsianti progą atkimšti šampano butelius sekmadienį uždarius balsavimo apylinkes, apklausoms parodžius, kad ji greičiausiai sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo visuotiniuose rinkimuose. Visgi pirmieji balsų skaičiavimai rodo, kad tarp SPD ir jos varžovių sąjungos – Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – skirtumas yra labai nedidelis, todėl rinkimų nakties partijos renginyje Berlyne nuotaikos išliko įtemptos.„Esu nusivylęs, kad SPD daugiau ar mažiau žengia koja kojon su CDU-CSU. Visgi įdomu, kokios bus koalicijos galimybės“, – kalbėjo 39 metų SPD narys Oliveris Pawloskis.Atmosfera prieš pirmųjų rezultatų paskelbimą buvo šventiška, o partijos nariai laukė SPD ir jos kandidato į kanclerio postą Olafo Scholzo pergalės.Visgi rinkimų dienos apklausos sukėlė tam tikrą nusivylimą.Preliminarūs rezultatai rodo, kad SPD surinko apie 25 proc. balsų, o CDU-CSU ir jų kandidatas į kanclerio postą Arminas Laschetas  – apie 24,5 procento.„Tikėjausi šiek tiek daugiau“, – kalbėjo 50 metų Susanne Boeltes.Tačiau nors rezultatai yra panašesnis, nei norėtų SPD, partija vis tiek sugebėjo pasiekti žymiai geresnį rezultatą nei per pastaruosius rinkimus Vokietijoje prieš ketverius metus.SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A. Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5 procento balsų.„Po 16 metų socialdemokratai vėl gali būti stipriausia jėga Vokietijoje, ir tai yra priežastis švęsti“, – pažymėjo 26 metų Sebastianas Niestrojus.A. Merkel pasitraukimasCDU būstinėje Berlyne taip pat buvo rengiamasi sakyti pergalės kalbas tikintis, kad „paskutinės minutės“ pergalėmis garsėjantis A. Laschetas ir šį kartą švęs laimėjimą.Visgi paskelbus rinkimų dienos apklausų rezultatus, įsivyravo tyla, po kurios pasigirdo negausūs plojimai.„Rezultatas yra labai blogas CDU, nepriimtinas, – pažymėjo 26 metų Gereonas Stieleris. – CDU visada siekia, kad kancleris būtų iš jos partijos.“Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU-CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.Partija dominavo Vokietijos politikoje didžiąją dalį iš pastarųjų 70 metų ir niekada nebuvo surinkusi mažiau nei 30 proc. rinkėjų balsų visuotiniuose rinkimuose, tačiau baigiantis 16 metų trukusiai kanclerės A. Merkel erai, partija neturi lygiavertės kandidatūros.„Labai skaudu, kad A. Merkel pasitraukia“, – kalbėjo 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas.„A. Laschetas negali jos pakeisti“, – pridūrė jis, nors taip pat sakė manantis, kad A Laschetas yra „geriausias kandidatas“.A. Merkel paskutinėmis kampanijos savaitėmis padarė viską, kad paragintų rinkėjus balsuoti už 60 metų politiką ir kartu su juo pasirodydavo kampanijos renginiuose.Tuo tarpu 34 metų rinkėjas Danielis Gerjetsas mano, kad „A. Merkel turėjo prisijungti anksčiau. Galbūt ji turėjo mažiau atostogauti vasarą ir pradėti dalyvauti kampanijoje anksčiau“.

Kandidatai į Vokietijos kanclerius tikisi susitarimų dėl koalicijos iki KalėdųAbu kandidatai užimti Vokietijos kanclerio pareigas po sekmadienį vykusių rinkimų sako, kad tikisi savo ruožtu pasiekti susitarimus dėl koalicijos iki gruodžio pabaigos.„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume susitarimą iki Kalėdų“, – visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė socialdemokratų kandidatas vadovauti Vyriausybei Olafas Scholzas, paklaustas apie Vyriausybės formavimą.Toje pačioje laidoje dalyvavęs dešiniųjų CDU-CSU aljanso kandidatas Arminas Laschetas teigė taip pat siekiantis šio tikslo: „Taip, neabejotinai iki Kalėdų“.Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon ir surinks po maždaug ketvirtadalį balsų.

Vokietijos rinkimai nepateisino Žaliųjų partijos lūkesčių, bet suteikė svarbių kortųVokietijoje didėjant nuogąstavimams dėl pasaulio klimato šiltėjimo, su klimato kaita susijusių pražūtingų potvynių ir naujos politinio kraštovaizdžio, susidarysiančio pasitraukus kanclerei Angelai Merkel, galėjo atrodyti, kad šių metų visuotiniai rinkimai Žaliųjų partijai bus itin palankūs.Žalieji, pavasarį pradėję rinkimų kampaniją su jauna, energinga kandidate Annalena Baerbock, turėjo labai didelių lūkesčių – galbūt netgi perimti vyriausybės vairą.Tačiau nors dar per jokią ankstesnę Vokietijos rinkimų kampaniją klimato problemoms nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, po sekmadienį įvykusio balsavimo žalieji  veikiausiai liks treti po centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) ir A. Merkel centro dešiniojo krikščionių demokratų bloko.Tačiau 40-metė A. Baerbock pasirodė esanti populiari tarp jaunų rinkėjų, ir jos partijai prognozuojama gauti apie 14 proc. balsų – gerokai daugiau nei prieš ketverius metus, kai už žaliuosius balsavo 8,9 proc. pareiškusių savo valią.Dabar daugelis Žaliųjų partijai prognozuoja svarbų vaidmenį derantis dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.„Norėjome laimėti kanceliariją, bet, deja, tai nebuvo įmanoma“, – vėlai sekmadienį sakė A. Baerbock.„Padarėme klaidų, bet turime aišku savo šalies mandatą ir jį gerbsime. Šiai šaliai reikalinga vyriausybė, kovosianti su pasaulio klimato šiltėjimu – tokia yra rinkėjų žinia“, – pridūrė ji.Kampanijos pradžioje žalieji vienu metu buvo populiariausia partija, bet po virtinės lemtingų A. Baerbock klaidų, taip pat galbūt dėl menkesnio nei tikėtasi vokiečių permainų troškimo jos reitingai subliūško ir nebeatsigavo.„Žaliesiems tai buvo istorinis šansas“, – neseniai rašė savaitraštis „Der Spiegel“, apžvelgęs A. Baerbock's „katastrofines klaidas“.„Žalieji kaip jokia kita partija susitelkusi į mūsų laikų didžiąją problemą, bet tai dar nepradeda užtikrinti, kad jie laimėtų daugumas. Jiems reikia platesnės bazės“, – konstatavo leidinys“Subliūškusios ambicijosA. Baerbock sulaukė vokiečių palankumo, kai balandį paskelbė kandidatuojanti, o jos pažadas užtikrinti naują pradžią po 16 metų trukusio A. Merkel vadovavimo iškėlė Žaliųjų partiją apklausų favorites.Tačiau šią savaitę net ir partijos bendrapirmininkis Robertas Habeckas pripažino, kad žalieji buvo priversti sumažinti ambicijas.„Atstumas iki kanceliarijos, be abejo, gana smarkiai išaugo“, – dienraščiui „Dei Welt“ sakė jis.„Matėme, kad mūsų politiniai varžovai nebuvo smarkiai suinteresuoti pokyčiais ir toliau kalbėjo: „Taip, taip – klimato apsauga yra miela, bet ji neturėtų būti per brangi.“ Nepripažindami, kad nesaugoti klimato yra pats brangiausias atsakymas“, – pridūrė R. Habeckas.Pasak jo, žaliųjų varžovai „per kampaniją nori tęsti Merkel erą – kiek įmanoma begėdiškai ir nerūpestingai“.„Laiko visas kortas“Kritikai stengėsi žaliuosius vaizduoti kaip „draudimų partiją“, kurios politika lemtų didesnes degalų, elektros ir skrydžių kainas.Žaliųjų partija ragino atsisakyti energijos gamybos deginant anglis jau iki 2030 metų, nors šiuo metu yra numatytas 2038-ųjų terminas. Jie taip pat nori, kad iki tų metų būtų užbaigta automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba.Vokiečiai iš principo remia klimato apsaugą, bet neseniai nepriklausomo Alensbacho instituto atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų nelinkę mokėti daugiau šioms priemonėms įgyvendinti.„Vokiečių gerovė ir augimas tęsėsi dešimtmečius – nebuvo beveik jokių ribų, ir tai giliai įsirėžė į visuomenės sąmonę“, – rašė „Der Spiegel“.„Gyvenimas be viso šito siejamas su tamsiais laikais – patiems seniausiems tai gaivina prisiminimus apie [karo laikų] griežčių sriubą, taip pat atgraso jaunuosius, įpratusi turėti vis daugiau iš ko rinktis“, – pridūrė savaitraštis.Kita vertus, klimato aktyvistai, kurių šimtai tūkstančių penktadienį išėjo protestuoti į Vokietijos gatves, sako, kad net ir Žaliųjų ambicinga programa neužtikrintų, jog ateinančiais dešimtmečiais būtų išvengta su klimato kaita susijusių gaivalinių nelaimių.Tuo metu gana menka A. Baerbock politinė patirtis per įtemtą rinkimų kampaniją tapo akivaizdi.„Ji pervertino savo gebėjimus, o paskui suabejojo savimi – tai nėra geras derinys, – naujienų agentūrai AFP sakė netoli Miuncheno įsikūrusios Politinio švietimo akademijos direktorė Ursula Muench.„Jai derėjo būti kantresnei ir palaukti kito karto“, – pridūrė ji.Nors rezultatai nepateisino ankstyvųjų lūkesčių, žalieji atrodo turintys daug galimybių dalyvauti šalies valdyme kaip mažiausi koalicijos partneriai, vadovaujant SPD kandidatui Olafui Scholzui arba konservatoriui Arminui Laschetui, visuomeninei televizijai ZDF sakė politikos analitikas Karlas-Rudolfas Korte, kai buvo paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.Pasak jo, dabar „visų akys“ bus nukreiptos į žaliuosius ir kitus potencialius veikėjus – libertarinę Laisvąją demokratų partiją, tikriausiai liksiančią ketvirtoje vietoje su maždaug 11,5 proc. balsų.„Šios dvi partijos laiko visas kortas“, – pažymėjo analitikas.

Kas vyks po Vokietijos rinkimų?Abu pagrindiniai konkurentai perimti Vokietijos kanclerio pareigas po Angelos Merkel eros sekmadienį pareiškė, kad sieks formuoti naująją šalies Vyriausybę.Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad dešiniųjų CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon, o tai lems anksti prasidedančias derybas dėl valdančiosios koalicijos.Vokietijos kancleris nėra renkamas tiesiogiai, už jo kandidatūrą po Vyriausybės suformavimo balsuoja žemutiniai parlamento rūmai, Bundestagas.A. Merkel gali likti pareigose dar kelias savaites, o galbūt netgi mėnesius, kol partijos sieks sudaryti koaliciją.Žvalgomosios derybosPo daugelio metų, kai Vokietiją valdydavo dvi partijos, šiuo atveju daugumai suformuoti turbūt reikės trijų politinių jėgų. Tokia praktika įprasta regioniniuose šalies parlamentuose, tačiau nacionaliniu lygiu yra nematyta nuo pat praėjusio amžiaus vidurio.Daugelyje parlamentinių demokratijų, šalies vadovai paveda partijai formuoti Vyriausybę. Paprastai tai būna politinė jėga, gavusi daugiausiai balsų rinkimuose.Tačiau Vokietijoje, partijos po rinkimų renkasi to, kas vadinama „žvalgomosiomis derybomis“.Šiame etape, neturinčiame apibrėžtos trukmės, partijoms niekas netrukdo vykdyti derybų paraleliai. Vis dėlto nusistovėjusi politinė tradicija rodo, kad didžiausia partija po rinkimų kviečiasi diskusijoms mažąsias.Tačiau dešiniųjų kandidatas į kanclerius Arminas Laschetas sekmadienį sakė, jog konservatoriai padarys „viską, ką gali“, kad vadovautų naujajai Vyriausybei, net jeigu pralaimės rinkimus SPD.Olafas Scholzas, SPD kandidatas kanclerio pareigoms užimti, pareiškė, kad rinkėjai nori, jog „kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.Žaliųjų partija, kuri rinkimuose turbūt liks trečia, spalio 2 dieną šaukia kongresą, kurio metu nuspręs, su kuo eis žvalgomųjų derybų.Pirmieji susitikimaiDiskusijos dėl koalicijos prasidės vos paaiškėjus rinkimų rezultatams, per jas partijos sieks išsiaiškinti viena kitos raudonąsias linijas ir pasitvirtinti, ar gali dirbti kartu.Pirmadienį atskirus susitikimus surengs partijų vadovai. Naujai išrinkti parlamentarai iš skirtingų partijų taip pat surengs susitikimus savo politinėse grupėse, SPD ir CDU-CSU tą padarys antradienį.Verslui palanki liberali FDP partija, kuri, kaip ir žalieji, gali turėti lemiamos įtakos formuojant koalicijas, pareiškė, kad labiau mato save daugumoje su konservatoriais ir žaliaisiais, tačiau neatmetė ir sąjungos su SPD ir žaliaisiais tikimybės.Naujasis parlamentas surengs inauguracinį posėdį ne vėliau kaip 30 dienų po rinkimų – vėliausiai spalio 26 dieną.Politikos klausimų aptarimasJei dvi ar trys partijos iš principo susitars dėl koalicijos sudarymo, jos turės pradėti oficialias derybas, o įvairios darbo grupės susitiks aptarti politikos klausimų.Pasibaigus deryboms, partijos priims sprendimus dėl ministerijų vadovų ir pasirašys koalicijos sutartį – didelės apimties dokumentą, kuriame bus išdėstytos susitarimo sąlygos.Nėra nustatyta terminų, kiek laiko gali trukti šis etapas, o jo metu šaliai vadovaus pasitraukianti vyriausybė.Tuomet partijos pasiūlys kandidatus į kanclerio pareigas, prieš oficialų balsavimą Bundestage.Po pastarųjų rinkimų Vokietijoje, kurie įvyko 2017 metų rugsėjo 24 dieną, Angela Merkel buvo oficialiai patvirtinta kanclere tik 2018 metų kovo 14-ąją, dėl koalicijos sutarus CDU-CSU ir SPD.Blogiausias scenarijusPagal Vokietijos Konstitucijos 63 straipsnį valstybės vadovas turi pasiūlyti Bundestagui kanclerio kandidatūrą.Jei koalicija nebus sudaryta, šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris  – SPD narys – vis tiek galės paskirti kanclerio kandidatūrą, greičiausiai iš tos partijos, kuri rinkimuose gavo daugiausiai balsų.Tuomet parlamentas balsuotų slaptu balsavimu, o kandidatui reikėtų gauti absoliučią daugumą.Jeigu to nepavyktų pasiekti, antras balsavimas būtų surengtas po dviejų savaičių. Jei ir tuomet nepavyktų užsitikrinti absoliučios daugumos, nedelsiant būtų surengtas trečiasis balsavimas, kurio metu pakaktų santykinės daugumos.Tuomet prezidentas nuspręstų, ar paskirti kanclerį mažumos vyriausybės vadovu, ar paleisti Bundestagą ir skelbti naujus rinkimus.Šio blogiausio scenarijaus tik per plauką išvengta 2017 metais, kai deryboms įstrigus aklavietėje, F. W. Steinmeieris paragino partijas vėl susitikti, spausdamas atnaujinti vadinamąją Didžiąją koaliciją.

Vokietijos socialdemokratams laimint rinkimus, įsibegėja ginčai dėl kanclerio posto (atnaujintas)Vokietijos socialdemokratai vos matomu skirtumu ėmė pirmauti prieš dešiniuosius sekmadienį vykusiuose rinkimuose, skirtuose paskirti konservatorių deleguotos kanclerės Angelos Merkel įpėdinį, rodo pirminiai rezultatai.Nepaisant neapibrėžtumo, tiek dešinieji, tiek kairieji suskubo paskelbti apie planus formuoti naująją Vokietijos vyriausybę.Visuomeninio transliuotojo paskelbti preliminarūs rezultatai rodo, jog finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) surinko 24,9-25,8 proc. balsų.Tuo metu A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą, gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.Vienuose labiausiai neprognozuojamų Vokietijos rinkimų per pastaruosius dešimtmečius praktiškai įsivyravus lygybei, SPD atskleidė kortas, partijos generaliniam sekretoriui Larsui Klingbeiliui pareiškus, kad jo partija „aiškiai turi mandatą valdyti“.„Tai bus ilga rinkimų naktis, akivaizdu, – sakė SPD kandidatas į kanclerius O. Scholzas. – Tačiau viena yra aišku: daug piliečių dėjo kryžiuką šalia SPD, nes nori Vyriausybės pasikeitimo ir taip pat nori, kad kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.Konservatoriams rizikuojant pasiekti blogiausią rinkimų rezultatą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, CDU sekretorius Paulis Ziemiakas pripažino, kad „pralaimėjimai yra kartūs, palyginus su praėjusiais rinkimais“ 2017 metais, kai dešinieji surinko 33 proc. balsų.Tačiau 60-metis A. Laschetas tvirtino, kad vis dar išlieka neaišku, kuri partija laimėjo rinkimus. „Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – sakė dešiniųjų kandidatas į premjerus.Sekmadienį vykę rinkimai žymi A. Merkel eros Vokietijoje pabaigą ir įstūmia šalį, daug kieno laikomą stabilumo sinonimu, į politinio neapibrėžtumo erą.Nei SPD, nei CDU-CSU nesurinkus reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.KlystkeliaiSPD, seniausia Vokietijos partija, visuomenės apklausose dar prieš kelis mėnesius atrodė taip blogai, kad daugelis nurašė jos galimybes apskritai turėti vietą naujos kadencijos Vyriausybėje.Tačiau 63-ių O. Scholzas, ne itin spalvingas, tačiau kompetetingas buvęs Hamburgo meras, dabar turi realias galimybes tapti pirmuoju SPD deleguotu kancleriu po Gerhardo Schroederio, palikusio pareigas 2005 metais.Kitu atveju, Vyriausybei toliau vadovaus konservatoriai, nepaisant to, kad jų rezultatai rinkimuose bus prasčiausi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.Dar vasarą jų kandidatas A. Laschetas buvo laikomas realiausiu kandidatu tapti didžiausios Europos ekonomikos kancleriu, tačiau politiko populiarumas smuko po virtinės klaidų, įskaitant atvejį, kai vasarą jis buvo užfiksuotas besijuokiantis pagerbiant potvynių Vokietijoje aukas.Tuo tarpu O. Scholzo, kurio galimybės realiai dalyvauti šiose lenktynėse metų pradžioje atrodė miglotos, reitingai pradėjo augti, išvengus tokių gėdingų klaidų.Priešrinkiminėms apklausoms rodant A. Lascheto pralaimėjimą, konservatoriai į kovą metė kozirį – A. Merkel.Nors kadenciją baigianti kanclerė planavo aktyviai nedalyvauti kampanijoje, ji dalyvavo paskutiniame A. Lascheto ture po Vokietiją. Tai paskutinėmis kampanijos dienomis padėjo CDU-CSU kiek atsigriebti po smukusio populiarumo.Žaliųjų vaidmuoNors vokiečiai klimato kaitą prieš rinkimus įvardijo kaip vieną didžiausių problemų, tai nevirto triuškinamais rezultatais žaliesiems.Anksčiau šiemet Žaliųjų partijos reitingai šoktelėjo po 40-metės Annalenos Baerbock paskelbimo kandidate į kancleres, o vienu metu ji net buvo populiariausia politine jėga Vokietijoje.Tačiau po virtinės A. Baerbock klaidų, įskaitant plagijavimo skandalą, žaliųjų pozicijos visuomenės apklausose nusistovėjo ties maždaug 17 procentų.Nors kanclerio postas žaliesiems tapo nebeįkandamas, partija, tikėtina, turės vaidmenį naujoje Vokietijos vyriausybėje.Visi statymai, susiję su būsimąja valdančiąja koalicija, žlugo, nes SPD ir konservatoriams gali tekti vėl kartu kurti daugumą, jeigu rinkimuose partijos išties surinks panašų kiekį balsų.Prieš rinkimus O. Scholzas sakė, kad pageidautų sąjungos su žaliaisiais.A. Laschetas jau anksčiau siuntė žinutes, kad bandytų kurti koaliciją net jeigu CDU-CSU nelaimėtų rinkimų. Tokiu atveju jam reikėtų tikėtis Žaliųjų partijos ir liberaliosios FDP paramos.Nors FDP sąjunga su dešiniaisiais pagal politines Vokietijos tradicijas atrodytų logiškesnė nei su centro-kairiaisiais, ši partija gali turėti neproporcingą savo dydžiu vaidmenį padedant tašką diskusijoje, kas vadovaus Vokietijai artimiausiais metais.

Vokietijos socialdemokratai laimi rinkimus, rodo prognozės (papildytas)Vokietijos parlamento rinkimų pirminiai vertinimai rodo, kad šiuo metu finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) veikiausiai užsitikrino mažą persvarą prieš varžovus konservatorius.Sekmadienį vykusiam balsavimui pasibaigus 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku paskelbti rinkėjų apklausų rezultatai rodo, kad O. SPD tikriausia gavo 24,9–25,8 proc. balsų. Tuo metu A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą, gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.Šių rinkimų baigtis Vokietijai laikoma labai svarbia, iš politikos traukiantis 16 metų šaliai vadovavusiai kanclerei Angelai Merkel.Paskelbus pirmąsias prognozes O. Scholzas pareiškė, kad džiaugiasi pirminiais rinkimų rezultatais.Pasak jo, piliečiai savo pasirinkimu parodė norintys, kad „kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.Tuo metu dešiniųjų kandidatas pakeisti A. Merkel kanclerio pareigose Arminas Laschetas sako, kad vis dar siekia vadovauti koalicinei vyriausybei, nors prognozės rodo jo partijos pralaimėjimą.„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – šalininkams Berlyne sakė A. Laschetas.Pasak jo, rinkimų rezultatai „vis dar yra visiškai neaiškūs“.Tačiau SPD generalinis sekretorius Larsas Klingbeilis teigė, kad socialdemokratai per šiuos rinkimus gavo „aiškų mandatą valdyti“.„Išsikovojome, kad sugrįžtume kaip SPD – SPD sugrįžo, SPD aiškiai turi mandatą valdyti“, – visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė L. Klingbeilis.

Arminas Laschetas: Vokietijos dešinieji sieks formuoti Vyriausybę, net jei pralaimės rinkimusDešiniųjų kandidatas pakeisti Angelą Merkel Vokietijos kanclerio pareigose Arminas Laschetas sako, kad vis dar siekia vadovauti koalicinei Vyriausybei nepaisant to, jog prognozės rodo jo partijos pralaimėjimą socialdemokratams sekmadienį vykusiuose rinkimuose.„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – šalininkams Berlyne sakė A. Laschetas.Pasak jo, rinkimų rezultatai „vis dar yra visiškai neaiškūs“.

Vokietijos kanclerės Merkel partija nusivylusi savo pasirodymu parlamento rinkimuoseVokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.„Pralaimėjimai kartūs, palyginus su praeitais rinkimais“ 2017 metais, kai CDU ir jos partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) kartu surinko daugiau kaip 30 proc. balsų, žurnalistams sakė Paulis Ziemiakas.

Vokietijos socialdemokratų partija teigia gavusi „aiškų mandatą“ dirbti vyriausybėjeVokietijos centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) turi „aiškų mandatą valdyti“, sekmadienį pareiškė jos sekretorius Larsas Klingbeilis, balsavusių rinkėjų apklausoms parodžius, kad socialdemokratai per visuotinius rinkimus gavo 25–26 proc. balsų.Tačiau apklausos taip pat rodo, jog konservatorių blokas gavo beveik tiek pat – 24–25 proc. balsų.„Išsikovojome, kad sugrįžtume kaip SPD – SPD sugrįžo, SPD aiškiai turi mandatą valdyti“, visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė L. Klingbeilis.

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Berlyne nusidriekė eilėsPrie kai kurių balsavimo apylinkių Vokietijos sostinėje nusidriekė eilės ir kilo sumaiščių, pritrūkus balsavimo biuletenių bei darbuotojų, praneša televizija „Welt“.Ji pažymi, jog taip galėjo nutikti todėl, kad sekmadienį vyksta ne tik Vokietijos parlamento rinkimai, bet ir Berlyno maratoras, todėl centrinės miesto gatvės uždarytos.Anot „Welt“, kai kuriose balsavimo apylinkėse pristigus biuletenių, jų darbuotams teko pasinaudoti dviračių kurjerių paslaugoms biuleteniams skubiai atgebenti.„Twitter“ vartotojai rašo, kad jiems prie balsavimo apylinkų teko laukti dvi valandas, daug piliečių nervinosi ir išėjo namo nebalsavę.Tuo pat metu sekmadienį Berlyne, kartu su parlamento rinkimais, vyksta šios federalinės žemės parlamento rinkimai.Balsavimo apylinkės Vokietijoje užsidarys 18 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku).

Merkel įpėdinio poelgis prieš kameras sukėlė tikrą audrą Iš politikos besitraukiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdiniu laikomas Arminas Laschetas per sekmadienį šalyje vykstančius parlamento rinkimus balsavo gimtajame Acheno mieste ir balsavimo biuletenį sulenkė taip, kad buvo matyti, už ką jis balsavo.Vargiai ką nors nustebino tai, kad jis balsavo už savo partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (CDU). Tačiau skandalas kilo dėl to, kad per rinkimus privaloma balsuoti slaptai, o balsavimo biuleteniai „privalo būti sulenkti taip, kad nebūtų matomi pasirinkimai“, kad nebūtų daroma įtaka kitiems rinkėjams.Toks riktas, padarytas gyvai prieš kameras, sukėlė tikrą audrą tviteryje, kur kai kurie internautai tai pavadino „įvarčiu į savus vartus“. Tačiau rinkimų komisijos vadovas Georgas Thielis vėliau nurodė, kad šis balsas bus įskaičiuotas.„Šalies mastu žinomas politikas, kaip ir tikėtasi, balsavo už savo partiją. Tai neturės įtakos rinkėjams“, – tviteryje parašė jis.Šiuo metu A. Laschetas nuo savo konkurento socialdemokrato (SPD) vicekanclerio ir finansų ministro Olafo Scholzo trimis punktais.Vasaros pradžioje jam pavyko nežymiai išsiveržti į priekį reitinguose, tačiau tuomet jis buvo užfiksuotas besijuokiantis tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris sakė kalbą liepą kilusių mirtingų potvynių šalies vakaruose aukoms atminti.Dėl šio incidento A. Laschetas susilaukė didžiulė kritikos, o smuktelėjęs CDU populiarumas leido SPD įsiveržti į priekį.

O. Scholzas – socialdemokratas, nusitaikęs pakeisti A. MerkelOlafas Scholzas, centro kairiųjų Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, yra vienas įtakingiausių Vokietijos politikų, turintis kruopštaus, patikimo ir labai ambicingo žmogaus reputaciją. Būdamas A. Merkel finansų ministras ir vicekancleris, jis palaikė glaudžius ryšius su kanclere ir netgi siekė įsitvirtinti kaip tikrasis jos politikos tęstinumo kandidatas, nors ir priklauso kitai partijai. Neseniai jis buvo nufotografuotas žurnalo „Sueddeutsche Zeitung“ viršeliui sunėręs rankas rombu. Pakartojęs garsųjį A. Merkel gestą jis sukėlė varžovų iš A. Merkel CDU stovyklos nuostabą. Dėl savo manieros kalbėti it automatas Šolcomatu („Scholzomat“) pravardžiuojamas O. Scholzas vargu ar išsiskyrė charizma prieš sekmadienio rinkimus. Tačiau, kitaip nei du pagrindiniai jo varžovai – Arminas Laschetas iš A. Merkel CDU-CSU aljanso ir Annalena Baerbock iš žaliųjų, – 63 metų politikas kampanijos kelyje sugebėjo išvengti gėdingų klaidų. Todėl dabar jis yra favoritas vadovauti kitai Vokietijos koalicinei vyriausybei. Būdamas finansų ministras, O. Scholzas savo darbininkų partijoje įsitvirtino kaip konservatyvios fiskalinės drausmės šalininkas.Atsargus požiūrisNepaisant to, kad sutiko išjungti Vokietijos taip branginamą „skolų stabdį“, kad būtų užkirstas kelias žalingiems koronaviruso pandemijos padariniams, O. Scholzas primygtinai reikalavo iki 2023 metų grįžti prie šios politikos. „Visa tai brangiai atsieina, bet nieko nedaryti būtų dar brangiau“, – tuomet sakė jis. Dėl savo atsargaus požiūrio O. Scholzas kartais atsidurdavo SPD paraštėse, liko nepastebėtas 2019 metais renkant partijos vadovą, kai pirmenybė buvo atiduota dviem palyginti nežinomiems kairiesiems. Tačiau per rinkimų kampaniją jis laikėsi pavyzdinės SPD politikos, remdamas planuojamą turto mokestį ir minimalios algos didinimą. Nepaisant to, kad O. Scholzas pasisako už griežtą Vokietijos fiskalinę drausmę, būdamas Hamburgo meras nuo 2011 iki 2018 m., jis plačiai atvėrė piniginę miesto koncertų salei „Elbphilharmonie“ finansuoti. O. Scholzas, kurio šūkis yra „Galiu dalinti tik tai, ką turiu“, teisino šias išlaidas tuo, kad miesto finansai sveiki. Gimęs šiauriniame Osnabriuko mieste, paauglystėje O. Scholzas įstojo į SPD. Jį žavėjo kairesni idealai, bet netrukus jis pasirinko labiau centristinį kursą. Baigęs teisininko, kurio specializacija – darbo reikalai, studijas, 1998 m. O. Scholzas buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą. Tais pačiais metais jis vedė kolegę SPD politikę Brittą Ernst. „Ne itin emocingas“ 2002–2004 m. būdamas SPD generalinis sekretorius jis ir užsidirbo „automato“ pravardę, sausai, bet nenuilstamai gindamas nepopuliarias jo garbinamo tuomečio kanclerio Gerhardo Schroederio darbo reformas.Būdamas pirmosios A. Merkel koalicinės vyriausybės darbo ministras 2007–2009 m. O. Scholzas padėjo išvengti masinių atleidimų per finansų krizę, įtikinęs įmones sutrumpinti darbo valandas, valstybei prisidedant prie atlyginimų, – tokia politika buvo kartojama ir per pandemiją. Beveik dešimtmetį buvęs SPD vadovo pavaduotojas O. Scholzas taip pat palaiko gilesnę euro zonos integraciją ir didesnį Vokietijos įnašą į Europos Sąjungos biudžetą po „Brexito“. O. Scholzas ir pats prisipažįsta „nesąs pernelyg emocingas politikoje“. Tačiau jo ramus elgesys padėjo jam išgyventi neramius laikus, kai jis dirbo finansų ministru, įskaitant ir „Wirecard“ sukčiavimo skandalą. „Wirecard“, kadaise buvusi kylanti Vokietijos finansų technologijų žvaigždė, pernai pranešė apie bankrotą, tai buvo vadinama didžiausiu Vokietijos pokario apskaitos skandalu. Visai neseniai O. Scholzas sulaukė kritikos dėl įtarimų, kad jo Finansų ministerijai pavaldi kovos su pinigų plovimu institucija nepranešė atitinkamoms institucijoms apie galimus pažeidimus. Tačiau kai per televizijos diskusijas A. Laschetas užpuolė jį dėl pinigų plovimo, O. Scholzas išliko visiškai ramus ir tik kelis kartus trumpai jį pertraukė kaltindamas „faktų iškraipymu“. Greitoje apklausoje po 90 minučių trukusių diskusijų žiūrovai paskelbė O. Scholzą nugalėtoju.

Antrojo pasaulinio karo bomba komplikavo balsavimą Vokietijos Vupertalio miesteVokietijos Vupertalio mieste federalinius rinkimus komplikuoja nesprogusi Antrojo pasaulinio karo laikų bomba – vieno gyvenamojo rajono gyventojų kol kas prašoma neiti prie balsadėžių. 500 metrų atstumu nuo bombos yra penkios rinkimų apylinkės, anksti sekmadienį sakė vakaruose esančio miesto atstovas spaudai. Rinkimų teisę turintiems balsuotojams patarta likti namuose. Neutralizuoti nesprogusią bombą buvo planuojama vėliau ryte. Kai tai bus padaryta, gyventojai galės eiti į rinkimų apylinkes. Visi norintys balsuoti tai dar gali padaryti rinkimų apylinkėse iki 18.00 val. (16.00 val. GMT laiku), sakė atstovas spaudai: „Dėl laiko nėra sunkumų“. Vis dėlto rinkimų apylinkės nebuvo uždarytos. Tie, kurie atvyko, nepaisydami valdžios institucijų kreipimosi, galėjo atiduoti savo balsą. Bomba buvo rasta vėlai šeštadienį netoli Vuperto upės. Naktį aplinkiniai namai buvo evakuoti. Šioje zonoje gyvena apie 1500 žmonių. Maždaug 400 jų prisiglaudė po laikina pastoge, o likusieji arba nuvyko pas draugus ar gimines, arba tuo metu jų nebuvo namuose.

Vokietijoje duris atvėrė balsavimo apylinkėsVokiečiai sekmadienį pradėjo balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, kurie užbaigs 16 metų trukusį Angelos Merkel valdymą ir paaiškės, kas pakeis ją kanclerio pareigose. Balsavimo apylinkės buvo atidarytos 6.00 val. GMT laiku ir uždaromos 16.00 val. GMT laiku. Naujausios apklausos rodo, kad centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas Olafas Scholzas labai nežymiai lenkia Arminą Laschetą iš A. Merkel CDU-CSU konservatorių aljanso.