Kaip pažymi leidinys, prieš prisijungimą prie Aljanso pasisakė 42 proc. tyrimo dalyvių, šis skaičius – mažiausias per visą tokių apklausų organizavimo laikotarpį: jis pirmą kartą nebesiekia 50 proc.
Už stojimą į NATO yra 28 proc. respondentų – daugiausiai nuo 2002 metų, kai laikraštis pradėjo rengti tokias apklausas. Nuo 2019 metų, kai vyko ankstesnė apklausa, šis skaičius išaugo 8 procentiniais punktais. Dar apie 30 proc. suomių neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad Švedija ir Suomija gali labai greitai būti priimtos į Aljansą, bet sprendimą turi priimti jos pačios. Pasak J. Stoltenbergo, jos „atitinka NATO standartus beveik visose srityse, jų gynybos ir saugumo institutai yra labai gerai organizuoti ir valdomi, daugeliu požiūrių jos labai arti NATO“.
Anksčiau Suomijos prezidentas Saulis Niinistö pareiškė, kad jo šalies užsienio politikos, saugumo politikos ir gynybos politikos pagrindas yra manevro laisvės ir pasirinkimo laisvės išsaugojimas, paliekantis galimybę paduoti paraišką stoti į Aljansą.
