„Griežtesnis šaukimas, įskaitant visišką lyčių lygybę, turi prisidėti prie gynybos iššūkių sprendimo, nacionalinės mobilizacijos ir mūsų ginkluotųjų pajėgų komplektavimo“, – per spaudos konferenciją sakė gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas.
Danijoje moterys jau gali savanoriškai atlikti karinę tarnybą. 2023 metais jos sudarė maždaug ketvirtadalį kariuomenės.
Dabar Danija bus trečioji Europos šalis, įvesianti moterų šaukimą į kariuomenę. Norvegija ir Švedija tai padarė atitinkamai 2015 ir 2017 metais.
Oficialiais duomenimis, Danijos kariuomenę sudaro nuo 7 000 iki 9 000 profesionalių karių, neskaitant šauktinių, dalyvaujančių baziniuose mokymuose. Privalomoji karinė tarnyba taikoma vyresniems nei 18 metų vyrams. Tačiau, kadangi yra pakankamai savanorių, ne visi jaunuoliai šaukiami į kariuomenę. Vietoj to rengiama loterija.
Per spaudos konferenciją taip pat kalbėjusi ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad Danija, vykdydama šalies kariuomenės pertvarką, pailgins tarnybos laiką tiek vyrams, tiek moterims nuo keturių iki vienuolikos mėnesių. Šalis taip pat investuos į sausumos oro gynybos sistemas ir iki 2028 metų sukurs naują 6 000 karių pėstininkių brigadą.
„Mes persiginkluojame Danijoje ne todėl, kad norime karo, griovimų ar kančių. Mes persiginkluojame dabar, kad išvengtume karo ir pasaulyje, kuriame tarptautinei tvarkai metamas iššūkis“, – sakė M. Frederiksen.
Užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas teigė, kad tokie žingsniai žengiami kaip atgrasymo priemonė.
Nors „Rusija nekelia grėsmės Danijai“, kalbėjo L. L. Rasmussenas, „mes nesileisime patekti į tokią padėtį, kai jie galėtų tai padaryti“.
Ši Šiaurės Europos šalis yra viena iš NATO steigėjų ir svarbi Ukrainos rėmėja, padedanti jai atremti Rusijos plataus masto invaziją. Kopenhaga yra viena iš nedaugelio šalių, tiekiančių Kyjivui naikintuvus F-16, kurie turėtų būti pristatyti šią vasarą.
Pernai Danija gynybai skyrė apie 1,4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau per ateinančius penkerius metus savo išlaidas gynybai padidins 5,4 mlrd. eurų, kad pasiektų NATO nustatytą 2 proc. tikslą.
Trečiadienį Danija pareiškė, kad per penkerius metus padidins išlaidas gynybai 5,9 mlrd. dolerių, kad sustiprintų savo karinius pajėgumus, taip šalis viršys NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„2024–2028 m. vyriausybė planuoja padidinti išlaidas gynybai iš viso 40,5 mlrd. kronų“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime. 2024 m. šalies išlaidos gynybai sudarys 2,4 proc. BVP ir viršys NATO 2 proc. tikslą, sakė premjerė M. Frederiksen.
Rusijos invazija į Ukrainos Krymo pusiasalį 2014 m. buvo pavojaus signalas Europos šalims, NATO padidino minimalių išlaidų gynybai reikalavimus nuo mažiau nei 1,5 proc. iki 2 proc. BVP. Padidintas finansavimas bus naudojamas didinti Danijos karinius pajėgumus ir teikti pagalbą Ukrainai.
Danija jau pernai paskelbė, kad per ateinančius 10 metų tris kartus padidins karines išlaidas. „Mes nenustojome investuoti į gynybą, bet to vis dar nepakanka“, – žurnalistams sakė M. Frederiksen. „Jei norime pasiekti NATO tikslą – sugebėti kuo greičiau dislokuoti 6000 karių brigadą ir apginti Daniją nuo oro antskrydžių – turime modernizuotis dar greičiau“, – pridūrė ji.
